Pereiti prie turinio

Paprastasis ežeinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Echium vulgare
Paprastasis ežeinis (Echium vulgare)
Paprastasis ežeinis (Echium vulgare)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Notreliažiedžiai
( Lamiidae)
Šeima: Agurkliniai
( Boraginaceae)
Gentis: Ežeinis
( Echium)
Rūšis: Paprastasis ežeinis
( Echium vulgare)
Binomas
Echium vulgare
L.

Paprastasis ežeinis (Echium vulgare) – agurklinių (Boraginaceae) šeimos ežeinių (Echium) genties augalas.

Tai dvimetis, 30–100 cm aukščio augalas, visas apaugęs dvejopais plaukeliais – vieni ploni, prigludę, kiti šiurkštūs, statūs, ilgi, išaugę iš baltų kauburėlių. Turi turi rusvai rudą–violetinę, verpstišką šaknį, siekiančią didesnį kaip 1 m gylį. Stiebas status, apvalus, neretai kiek šakotas. Lapai pražanginiai, pailgi, lygiakraščiai, su viena gysla, apatiniai daugiau negu 20 cm ilgio, didesni už viršutinius ir su lapkočiais.

Paprastojo ežeinio žiedynas sudėtingas. Tai ilga šluotelė iš suktukų, kuriuose susitelkę beveik bekočiai, gana dideli, 10–22 mm ilgio žiedai. Taurelė su 5 ilgomis skiltimis, apaugusi ilgais plaukeliais. Vainikėlis suaugtinis, iš pradžių rausvas, vėliau pamėlsta, kartais būna baltas, išorinė vainikėlio pusė pūkuota. Vainikėlio atbraila piltuviška, su nelygiomis 5 skiautėmis, beveik dvilūpė, kiek primena roplio nasrus. Kuokeliai 4–5, su raudonais koteliais. Skirtingo ilgio kuokeliai ir liemenėlis kyšo iš žiedo žiočių.

Pražysta birželio mėnesį, žydi visą vasarą ir rugsėjį. Vaisiai – nelygiu, tinkliškai grublėtu paviršiumi, rudi riešutėliai. Sėklos dirvožemyje išlieka gyvybingos tik iki 1 metų.

Žiedai išskiria daug nektaro, lankomi bičių ir kitų vabzdžių. Kai kurie vabzdžiai prisitaikę misti tik ežeinio nektaru. Gyvuliai jo neėda, nes augalas šiurkštus, nesultingas, be to, nuodingas.

Paplitimas ir augavietės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastasis ežeinis savaime paplitęs Europoje, Vakarų ir Centrinėje Azijoje. Natūralizuotas Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Pietų Afrikoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje.

Auga dirvonuose, palaukėse, ant ežių, pakelėse, pylimų šlaituose, žvyro karjeruose, dažniausiai sausuose, nerūgščiuose, gerai vėdinamuose dirvožemiuose. Maistui galima vartoti jaunus lapus.

Šaknys ir žolė anksčiau buvo vartojami nuo gyvatės įkandimo ir kai kurių ligų. Dekoratyvus, medingas, kai kur auginamas. Šaknyse yra alkanino, kuris dažo vilną raudona spalva.