Ona Voverienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Ona Brazauskaitė-Voverienė (g. 1938 m. birželio 17 d. Raseiniuose) – lietuvių mokslininkė, profesorė, habilituota socialinių mokslų daktarė .

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1956 m. eksternu baigusi Tytuvėnų vidurinę mokyklą, Vilniaus 31-ojoje technikos mokykloje įgijo pašto-telegrafo operatorės specialybę. 1968 m. Vilniaus universitete baigė anglų kalbos mokytojos specialybę.

Dirbo vertėja Sąjunginio elektros suvirinimo įrenginių mokslinio tyrimo instituto Vilniaus filiale, moksline referente Lietuvos buitinės chemijos Projektavimo-konstravimo biure, dėstytoja valandininke VU Pramonės ekonomikos, Finansų ir kredito, Darbo ekonomikos, Matematikos ir Gamtos fakultetuoe. 1971-1974 m. studijavo Sąjunginio mokslinės techninės informacijos instituto aspirantūroje. 1979 m. Leningrado kultūros institute apgynė pedagogikos mokslų kandidato disertaciją „Bibliografinių nuorodų statistinės analizės metodo taikymas vertinant mokslo darbų informacinio aprūpinimo efektyvumą“.

1980 m. O. Voverienė pradėjo dirbti VU Istorijos fakulteto Mokslinės informacijos katedroje vyresniąja dėstytoja. Nuo 1985 m. – docentė, 1995–2000 m. – Komunikacijos fakulteto Informacijos sistemų katedros profesorė.[1]

Daugelio mokslinių straipsnių autorė, išleido 19 atskirų leidinių, tarp jų monografijas – „Informatikos teorinės minties raida Lietuvoje“ (1997), „Bibliometrija“ (1999) ir kartu su bendraautorėmis – „Lietuvos mokslinės mokyklos“ (2002).

Aktyviai dalyvauja visuomeninėje ir politinėje veikloje: yra Lietuvos moterų lygos pirmininkė, Tėvynės sąjungos narė, kandidatavo į Seimą.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. [1] (VU Komunikacijos fakulteto inf.)