Panevėžiuko dvaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°8′23.27″ š. pl. 23°47′41.53″ r. ilg. / 55.1397972°š. pl. 23.7948694°r. ilg. / 55.1397972; 23.7948694

Panevėžiuko dvaras
Dvaro gyvenamasis namas
Dvaro gyvenamasis namas
Vieta Panevėžiukas, Kauno rajonas
Rūmų stilius Mūrinis
Bajorų giminės Jadkai

Kuncevičiai

Petkevičiai

Vizgirdavičiai

Siručiai

Korevos

Parkas Pavieniai želdynai
Pastatų būklė Apnykę dvaro rūmai
Savininkas Jolanta Korevaitė-Gailevičienė

Panevėžiuko dvaras yra Panevėžiuke. Dvaro rūmai apnykę, yra parko, oficinos likučiai, dvaro šulinys.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dvaro sodybos statiniai

1544 m. ponas Jurgis Jadko dvarą pardavė ponui Jonui Kuncevičiui. 1563 m. birželio 24 d. Vilkijos valsčiaus inventoriaus sąraše dvaro savininku minimas taurininkas Matas Petkevičius. 1596 m. Jonas Petkevičius dvarą pardavė Kauno apskrities maršalkai Petrui Vizgirdavičiui. XVIII a. dvaras priklausė Siručiams, XIX–XX a. pradžioje jį valdė Korevos. 1863 m. sukilimo metu čia aktyviai veikė Kletas Koreva (1837–1863 m.).

Prie Siručių pastatytų medinių rūmų Korevos pastatė du mūrinius dviaukščius sparnus, dengtus mansardiniais raudonų čerpių stogais. Priestatai didesni už senuosius pastatus. Ant geriau išsilaikiusio rūmų sparno matyti 1910 m. data. Paskutinis valdytojas Zigmantas Koreva (1898–1945 m.) čia gyveno iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, galbūt sovietų nušautas Kaune.

Pokariu dvaras atiteko kolūkiui, kuris jį menkai prižiūrėjo. Atkūrus Lietuvos valstybingumą, dvarą paveldėjo Jolanta Korevaitė-Gailevičienė.