Pereiti prie turinio

Panevėžio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo koplyčia

Koordinatės: 55°44′23.45″ š. pl. 24°21′39.98″ r. ilg. / 55.7398472°š. pl. 24.3611056°r. ilg. / 55.7398472; 24.3611056
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°44′23.45″ š. pl. 24°21′39.98″ r. ilg. / 55.7398472°š. pl. 24.3611056°r. ilg. / 55.7398472; 24.3611056

Panevėžio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo koplyčia
Vyskupija Panevėžio
Dekanatas Panevėžio
Savivaldybė Panevėžio miestas
Gyvenvietė Panevėžys
Adresas Marijonų g. 24
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta (įrengta) 1939 m.
Stilius modernizmas

Panevėžio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo koplyčia (Panevėžio marijonų koplyčia) – koplyčia, esanti Panevėžyje, Marijonų g. 24. Nuo 1992 m. koplyčios ir marijonų vienuolyno pastatų kompleksas yra nekilnojamojo kultūros paveldo objektas (unik. objekto kodas 4708).[1]

Vienuoliai marijonai įsikūrė Panevėžyje 1927 m. prie Švč. Trejybės bažnyčios, o 1939 m. generolas A. Cikota pastatė noviciato mūrus ir koplyčią vyskupo Kazimiero Paltaroko duotame sklype. Jos statyba rūpinosi kunigas St. Mažeika. Projekto autorius statybos inžinierius Antanas Gargasas. 1939 m. rugpjūčio 15 d., per Žolinę, vyskupas K. Paltarokas koplyčią pašventino suteikdamas jai Švč. M. Marijos Nekaltojo prasidėjimo vardą.

Sovietmečiu marijonų vienuolynas buvo uždarytas, koplyčia nuo 1947 m. nacionalizuota. Koplyčioje iki 1980 m. buvo įsikūręs archyvas (archyvo saugyklos), kol nebuvo pastatytas naujas archyvo pastatas. Nuo 1980 m. koplyčioje veikė dailės mokykla.

Atgimimo laikais vienuolynas ir koplyčia sugrąžinti Bažnyčiai. Čia vėl įsikūrė vienuoliai marijonai. Koplyčia buvo atnaujinta ir 1992 m. iš naujo pašventinta. Jos restauravimu rūpinosi kun. Robertas Pukenis.

Nuo 2010 m. liepos 1 d. vienuoliai marijonai, mažėjant jų gretoms, nutarė pasitraukti iš Panevėžio. Visas patalpas ir koplyčią perdavė Panevėžio vyskupijai. Nuo to laiko Panevėžio Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo rektoratą aptarnauja Panevėžio vyskupijos kunigai.

Koplyčios pastatas yra vienuolyno pietų pusėje. Fasadų architektūrinis sprendimas – modernizmo stilistikos architektūrinio sprendimo visuma. Pastatas stačiakampio formos, trijų navų su pusapskrite apside plano, tinkuoto plytų mūro. Stogo forma – daugiašlaitė, jo danga – keraminės raudonos čerpės, kiti stogo elementai – trikampiai tūriniai stoglangiai. Koplyčios fasadų ir vidaus durų bei langų angos stačiakampės. Šiaurės fasade (nukreiptame į Marijonų gatvę) yra apskrita lango (rozetės) anga, būdingi pailgi vertikalūs įgilinimai-nišos. Fasadai apdailinti profiliuotais tinkuotais pastogės karnizais. Aukštų perdangos gelžbetoninės. 6 koplyčios skliautus ir vargonų chorą remia tinkuoto mūro, apskrito skerspjūvio pilioriai.

  1. „Panevėžio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo koplyčios ir marijonų vienuolyno pastatas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-12-02.