Panemunės dvaras (Biržai)

Koordinatės: 56°21′34″š. pl. 24°58′06″r. ilg. / 56.359509°š. pl. 24.968442°r. ilg. / 56.359509; 24.968442
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

56°21′34″š. pl. 24°58′06″r. ilg. / 56.359509°š. pl. 24.968442°r. ilg. / 56.359509; 24.968442

Panemunės dvaras
Vieta Strelniekai, Biržų rajonas
Įkurtas XVII a.
Bajorų giminės Dysterlofai, Koscialkovskiai

Panemunės dvaras – dvaras, buvęs Biržų rajone, Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje, Nemunėlio kairiajame krante, apie porą kilometrų į rytus nuo Slimaniškių. Rąstinis dviaukštis ponų namas neišliko, iš dolomito ir lauko akmenų sumūryti ūkiniai pastatai virto griuvėsiais, yra likę parko likučiai. Iš istorinio paveldo registrų dvaras išbrauktas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žinomas nuo 1645 m., kai Dysterlofo palivarkas buvo pažymėtas Biržų kunigaikštystės žemėlapyje.

XVIII a. priklausė Diusterlojė (Dysterlofų) šeimai, valdė Jokūbas Fogelis. 1711 m. Jokūbo Fogelio skunde minimas Panemunės dvaras, kurį jis buvo gavęs iš Kristupo Dysterlofo. Vėliau įėjo į Radvilų valdas, nuo XIX a. antrosios pusės buvo Koscielkovskių nuosavybė. Neaišku, ar jie dvarą nusipirko, ar dvaras šiai giminei atiteko vedybų keliu.

Juzefas Koscielkovskis Z. Sierakausko būryje dalyvavo 1863 metų sukilime, buvo ištremtas į Sibirą. Vaikaitis Marijanas Zindramas-Koscialkovskis 19351936 m. buvo Lenkijos premjeru, vėliau – Darbo ir socialinės apsaugos ministru.

Dvarininkai Koscialkovskiai turėjo Zydram herbą. XX a. pradžioje Zygmantas Zydram Koscialkovskis (1865–1906) nusišovė. Jis buvo palaidotas dvaro parke. Liko mažamečiai vaikai Marianas, Bogdanas, Vladislovas, Zigmas, Marija.

Didžiausių karjeros aukštumų pasiekė Marianas Zydram Koscialkovskis (1892–1946) – vienas iš Polska Organizacja Woiskova organizatorių, aktyvus Lenkijos nepartinio bloko politikas, 19351936 m. – Lenkijos premjeras. Tarpukariu, kai Lietuvos ir Lenkijos santykiai dėl Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto buvo priešiški, M. Koscialkovskis negalėjo laisvai atvykti į gimtinę aplankyti artimųjų. Pasakojama, jis per Latviją atskrisdavo lėktuvu, apsukdavo ratą virš gimtinės, numesdavo laišką senutei motinai ir, pamosavęs sparnais skrisdavo atgal. M. Koscialkovskis tada turėjo dvarą lenkų užgrobtame Vilniaus krašte.

Biržų Panemunėje be senutės motinos Elvyros Zaborskaitės-Koscialkovskienės dar gyveno ir ūkininkavo Vladislovas Koscialkovskis, mėgdavęs medžiokles. Motinos pristabdomas, ilgai neišsirinko nuotakos. Pokariu motina ir sūnus sovietų ištremti į Sibirą, kur greit mirė. M. Koscialkovskis mirė Londone, po Lenkijos socializmo žlugimo perlaidotas Varšuvoje.[1]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ingrida Semaškaitė. „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. – Vilnius, „Algimantas“, 2010. // psl. 1–512