Paltusai

Paltusai
Azijinis strėliadantis paltusas (Atheresthes evermanni)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Potipis: Stuburiniai ( Vertebrata) Antklasis: Kaulinės žuvys ( Osteichthyes) Klasė: Stipinpelekės žuvys ( Actinopterygii) Būrys: Plekšniažuvės ( Pleuronectiformes)

Paltusai – žuvys, priklausančios rombinių plekšnių (Bothidae) ir plekšninių (Pleuronectidae) šeimoms. Paplitę Atlanto ir Ramiojo vandenyno šiaurinėje dalyje.

Kūnas pailgesnis negu kitų plekšninių, kaukolė ne tokia asimetriška. Paltusai užauga labai stambūs – iki 5 m ilgio, sveria iki 300 kg (atlantinis paltusas). Gyvena prie vandenyno dugno, iki 1600 m gylio. Vislumas 1–3,5 mln. ikrų. Plėšrūs, minta kitomis žuvimis, krabais.

Paltusai – svarbus verslinės žvejybos objektas. Žuvienoje gausu baltymų, fosforo, seleno, vitamino D, B grupės vitaminų. Paltusai parduodami daugiausia kaip filė, valgomi virti, kepti, rečiau rūkyti. Žvejojami daugiausia Aliaskoje, Kanadoje, Grenlandijoje, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose.

Ramiojo vandenyno paltusas

Rūšys

• kairiaakiai paltusai (Hippoglossina)
  • dėmėtasis kairiaakis paltusas (Hippoglossina bollmani)
  • Peru kairiaakis paltusas (Hippoglossina macrops)
• strėliadančiai paltusai (Atheresthes)
  • amerikinis strėliadantis paltusas (Atheresthes stomias)
  • azijinis strėliadantis paltusas (Atheresthes evermanni)
• paprastieji paltusai (Hippoglossus)
  • atlantinis paltusas (Hippoglossus hippoglossus)
  • Ramiojo vandenyno paltusas (Hippoglossus stenolepis)
• juodieji paltusai (Reinhardtius)
  • juodasis paltusas (Reinhardtius hippoglossoides)
• paltusai verasperiai (Verasper)
  • dėmėtasis paltusas (Verasper variegatus)
  • dryžapelekis paltusas (Verasper moseri)

• 
  Juodojo paltuso galva
• 
  Paltusų laimikio dorojimas Aliaskoje
• 
  Paltusų laimikiai Aliaskoje
• 
  Garuose virtas paltusas