Plekšniažuvės
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Pleuronectiformes |
|---|
 XIX a. medžio raižinys, kuriame vaizduojamos kelios plekšniažuvių rūšys |
| Mokslinė klasifikacija |
Plekšniažuvės (Pleuronectiformes) – stipinpelekių žuvų būrys. Plokščiais šonais, nesimetriškos jūrų žuvys. Dugne guli ant šono. Abi akys yra tik toje kūno pusėje, kuri atgręžta į viršų, kai žuvis guli ant dugno. Nugarinis ir analinis pelekai labai ilgi. Ikrai pelaginiai. Jaunikliai iš pradžių būna simteriški. Daugelio plekšniažuvių spalva atitinka jūros dugno spalvą, dėl to jas sunku pastebėti.
Mityba: Mailius minta zooplanktonu, suaugusios plekšnės - moliuskais, vėžiagyviais, kirmėlėmis ir kitais gyvūnais, kai kurios plekšninių rūšys plėšrios. Dantys stiprūs, todėl jos gali misti ir gyvūnais su tvirtu kiautu.
Verslinės žuvys.
Iš viso daugiau nei 400 rūšių. Lietuvoje gyvena 2 šeimos ir 4 rūšys:
Plekšniažuvių sistematika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Pobūris. Psettodoidei
- Aštriapelekiai otai (Psettodidae)
- Pobūris. Pleuronectoidei
- Didžiažvynės plekšnės (Citharidae)
- Otinės (Scophthalmidae)
- Rombinės plekšnės (Bothidae)
- Plekšninės (Pleuronectidae)
- Paltusžuvės (Paralichthyidae)
- Antarktinės bepelekės plekšnės (Achiropsettidae)
- Dešiniaakės plekšnės (Samaridae)
- Pobūris. Soleoidei
- Dešiniaakiai jūrų liežuviai (Soleidae)
- Achiridae
- Kairiaakiai jūrų liežuviai (Cynoglossidae)