Palono botaninis draustinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Palono botaninis draustinis
botaninis-zoologinis draustinis
Palono upelis
Palono upelis
Vieta: Ariogalos seniūnija, Raseinių raj., Lietuvos vėliava Lietuva
Žemėlapis rodantis Palono botaninis draustinis vietą.
Palono botaninis draustinis
Koordinatės: 55°17′01″ š. pl. 23°27′10″ r. ilg. / 55.28361°š. pl. 23.45278°r. ilg. / 55.28361; 23.45278Koordinatės: 55°17′01″ š. pl. 23°27′10″ r. ilg. / 55.28361°š. pl. 23.45278°r. ilg. / 55.28361; 23.45278
Plotas: 1,16 km²
Įkurtas: 2006 m.

Palono botaninis draustinis – draustinis Raseinių rajone; Siekiant išsaugoti unikalų, žmogaus ūkinės veiklos beveik nepaliesto švaraus upelio etaloninį pavyzdį, jo šlaitus ir slėnį, atodangas, 2006 m., patvirtinus Aplinkos ministerijai pateiktą Dubysos regioninio parko ir jo zonų ribų planą, buvo įsteigtas Palono botaninis draustinis, užimantis 116 ha plotą į šiaurės vakarus nuo Ariogalos (Raseinių raj.). Tai mažiausias draustinis, įeinantis į Dubysos regioninio parko konservacinę zoną.

Draustinis įsiterpęs tarp Kirkšnovės ir Gynėvės – į Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos (Berno konvencijos) saugomų rūšių teritoriją. Geografinė padėtis yra tarp 55017.968‘ ir 52016.845‘ geografinės platumos ir 23028.201‘ ir 23026.853‘ geografinės ilgumos.

Palono botaniniame draustinyje rastos 277 augalų rūšys. Šios rūšys priklauso 41 eilei ir 59 šeimoms. Gausiausios šeimos yra astrinių (Asteraceae) – 34 rūšys, erškėtinių (Rosaceae) – 28 rūšys, miglinių (Poaceae) – 28 rūšys, pupinių (Fabaceae) – 21 rūšis, notrelinių (Lamiaceae) – 14 rūšių, gvazdikinių (Caryophylaceae), vėdryninių (Ranunculaceae), salierinių (Apiaceae) – po 12 rūšių. Visose kitose šeimose rūšių yra mažiau nei 10.

Tirtoje teritorijoje rasta į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta rūšis: melsvasis gencijonas – Gentiana cruciata L. (2 kategorija). Rastos 5 augimvietės. Augimvietės aptinkamos tik kairėje Palono pakrantėje, molingame dirvožemyje.

Gausiai auga šios Lietuvoje apyretės rūšys: paprastojo skirpsto (Ulmus minor Mill.) forma kamštinis skirpstas (U. suberosa Moench), bestiebė usnis (Circium acaule Scop.), Paprastasis raugerškis (Berberis vulgaris L.), gumbuotoji uolaskėlė (Saxifraga hirculus L.), gegužinė žvynašaknė (Latharaea squamaria L.), paprastoji karlina (Carlina vulgaris L.) ir kt.

Rastos kelios gausios paprastojo skroblo (Carpinus betulus L.) augavietės.

Draustinyje išlikę senieji vadinamieji „arklių keliai“.

Palono ir Dubysos santaka