Pakuonio valsčius
(Nukreipta iš puslapio Pagirmuonio valsčius)
54°43′š. pl. 24°03′r. ilg. / 54.72°š. pl. 24.05°r. ilg.
| Pakuonio valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1867 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Pagirmuonys (XIX a.), Pakuonis (1903?–1950) |
 Rusijos imperija
| |
| Suvalkų gubernija | Marijampolės apskritis (1867–1915) |
 Lietuva
| |
| Kauno apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Kauno apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Kauno apskritis (1944–1946) Prienų apskritis (1946–1950) |
Pakuonio valsčius (iki I pasaulinio karo Pagirmuonio valsčius, rus. гмина Погермонъ, lenk. gmina Pogiermoń) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje, kairiajame Nemuno krante. Centras – Pagirmuonys, vėliau – Pakuonis.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įkurtas XIX a. kaip Pagirmuonio valsčius, po I pasaulinio karo pervadintas Pakuonio valsčiumi. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Panemunės rajonui (4 apylinkės) ir Prienų rajonui (4 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1888 m.[1] | 7753 | ||||
| 1923 m.[2] | 126 | 5285 | 898 | ||
| 1932 m. | 117 | 6300 | 8 seniūnijos [3] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
134 | 8 apylinkės [4] | |||
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Antanas Juodis, 1932 m.[5]
- Plešanovas, vykdomojo komiteto pirmininkas iki 1948 m.
Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[6] | Apylinkė, 1949 m.[7] |
|---|---|---|
| Antakalnis | Antakalnio seniūnija | Antakalnio apylinkė |
| Dvylikiai | Dvylikių seniūnija | Dvylikių apylinkė |
| Girininkai | Girininkų seniūnija | Girininkų apylinkė |
| Kudirkos | Kudirkos seniūnija | Kudirkų apylinkė |
| Margininkai | Margininkų seniūnija | Margininkų apylinkė |
| Pakuonis | Pakuonio seniūnija | Pakuonio apylinkė |
| Pašventupys | Pašventupio seniūnija | Pašventupio apylinkė |
| Taurakiemis | Taurakiemio seniūnija | Taurakiemio apylinkė |
| Iš viso: | 8 seniūnijos | 8 apylinkės |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1888 m.:
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1855 | Girininkai | Juozas Kairiūkštis, pedagogas | 1937 |
| 1863 | Girininkai | Simonas Varkala, kunigas | 1949 |
| 1881 | Girininkai | Juozas Varkala, lietuviškos spaudos platintojas | 1965 |
| 1909 | Antakalnis | Kazys Dereškevičius, agronomas | 2007 |
| 1930 | Pakuonis | Kazimieras Bublys, socialinių mokslų daktaras, miškininkas | |
| 1933 | Laukiškiai | Jonas Misiūnas, teisininkas, LTSR veikėjas | 2015 |
| 1937 | Antakalnis | Kostas Dereškevičius, tapytojas | 2023 |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 569–583 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 100
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 572 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 579–580 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 102