Paežerių miškai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°56′53″ š. pl. 22°49′59″ r. ilg. / 55.94806°š. pl. 22.83306°r. ilg. / 55.94806; 22.83306

Paežerių miškai – miškai šiaurės Lietuvoje, Šiaulių rajone, 8 km į pietvakarius nuo Kuršėnų. Priklauso Kuršėnų miškų urėdijos Paežerių girininkijai. Apima 22,3 km² plotą. Masyvą sudaro Paežerių, Steponiškės, Pusgudžių, Žaigėnų miškai.

Paviršius banguotas. Būdingi velėniniai jauriniai glėjiški, velėniniai glėjiįki sujaurėję priemoliai ir priesmėliai. Teka Ventos baseino upelis Družupis. Pietuose slūgso Pusgudžių pelkė.

Medynai:

Jaunuolynai sudaro 25 % medynų, pusamžiai medžiai 43 %, pribręstantys 18 %, brandūs 14 %.

Paežerių miškuose gyvena šernai, stirnos, briedžiai, elniai, vilkai, lapės, usūriniai šunys, voverės, kiaunės, kiškiai, slankos, jerubės.[1] Miške auga saugomi Paežerių ąžuolas ir Dugnų ąžuolas.

Aplink įsikūrę Paežeriai, Pusgudžiai, Urkuvėnai, Šilėnai, Pūšiliai, Vilkiškė, Juozapava, Lapkasiai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Paežerių miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 262 psl.