Padvarių senovės gyvenvietė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Padvarių senovės gyvenvietė
Padvarių senovės gyvenvietė 2013.JPG

Padvarių senovės gyvenvietė
Koordinatės
55°54′40″š. pl. 21°15′13″r. ilg. / 55.911089°š. pl. 21.253556°r. ilg. / 55.911089; 21.253556Koordinatės: 55°54′40″š. pl. 21°15′13″r. ilg. / 55.911089°š. pl. 21.253556°r. ilg. / 55.911089; 21.253556
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kretingos seniūnija
Plotas 1,62 ha
Naudotas I a. pr. m. e.VII a.
Žvalgytas 1976, 1992 m.
Tirtas 1977, 1980 m.
Registro Nr. u. k. 12314 / A1653; IP2468A /

Padvarių senovės gyvenvietė (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 12314, senas vertybės kodas - A1653, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. IP2468A) – priešistorinė gyvenvietė pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Padvariuose (Kretingos seniūnija), 0,52 km į rytus nuo kelio  218  KretingaSkuodas , Akmenos upės (Padvarių tvenkinio) kairiajame krante.

Vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengta aukštumoje, nusidriekusi šiaurės – pietų kryptimi pailgame plote palei Akmeną. Teritorija ariama. Anotacinio kultūros vertybės ženklo nėra.

Teritorijos plotas – 1,62 ha.

0,14 km į šiaurės rytus yra Padvarių senovės žemdirbystės vieta, 0,27 km į šiaurės vakarus – pilkapynas ir II senovės žemdirbystės vieta.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1976 m. išaiškino, 1977, 1980 m. tyrinėjo Ignas Jablonskis. 1992 m. žvalgė Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (tyrimų vadovas Vilnius Morkūnas).

Rasta stulpinės konstrukcijos gyvenamųjų ir ūkinių statinių liekanų su židiniais ir ūkinėmis duobėmis, akmeninių trintuvų, smiltainio galąstuvų, degusio molio ir tinko gabaliukų.[1]

Datuojama I a. pr. m. e. pabaiga – VII a. Į pietus aptikta XV – XVII a. kaimavietės kultūrinio sluoksnio liekanų – giliųjų puodyninių koklių ir žiestos keramikos šukių, dalis kaulinės adatos.

1993 m. paskelbta naujai išaiškinamu istorijos ir kultūros paminklu (IP2468A), 2002 m. įrašyta į kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą (A1653), 2005 m. pripažinta valstybės saugoma kultūros vertybe.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ignas Jablonskis. Žmogus ir gamta seniau. - Švyturys - 1978 m. gruodžio 2 d.
    Ignas Jablonskis. Kai kurie žvalgyti archeologiniai paminklai Kretingos ir gretimuose rajonuose. - Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. - F. 1, b. 1254. - L. 19 (brėž. L-13)
  2. Kultūros vertybių registras: Padvarių senovės gyvenvietė, Kretingos r. sav., Padvarių k. (Kretingos sen.)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]