Padvarių pilkapiai

Koordinatės: 55°54′48″š. pl. 21°14′52″r. ilg. / 55.913397°š. pl. 21.247881°r. ilg. / 55.913397; 21.247881
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Padvarių pilkapiai

Pilkapyno centrinė dalis iš pietvakarių pusės
Padvarių pilkapiai
Padvarių pilkapiai
Koordinatės
55°54′48″š. pl. 21°14′52″r. ilg. / 55.913397°š. pl. 21.247881°r. ilg. / 55.913397; 21.247881
Vieta Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kretingos seniūnija
Plotas 0,79 ha
Naudotas II a. pr. m. e.I a.
Žvalgytas 1949, 1982, 1992 m.
Tirtas 1976, 1978, 1979 m.
Registro Nr. 6261 / A1716; AV538 /

Padvarių pilkapynas (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 6261, senas vertybės kodas - A1716, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV538) – pilkapynas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Padvariuose (Kretingos seniūnija), 0,19 km į rytus nuo kelio KretingaDarbėnai, Akmenos upės (Padvarių tvenkinio) dešiniajame krante.

Vienas iš pilkapių centrinėje pilkapyno dalyje

Vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtas aukštumos pakraštyje. Teritorija netaisyklingo plano, pailga šiaurės - pietų kryptimi, apaugusi pavieniais medžiais ir krūmais. Pilkapyną sudaro 8 rekonstruoti pilkapiai. Pietų pusėje esančio didžiojo pilkapio atkurta šiaurinė pusė, o pietų pusėje išbetonuotas skersinis pilkapio pjūvis, paliekant jame autentiškus akmenų vainikus, o sampilo pjūvyje – degintinių kapų vietas žyminčias betono urnas.

Teritorijos plotas – 0,79 ha.

Didžiojo pilkapio skersinis pjūvis

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pilkapius 1949 m. išaiškino, 1976, 19781979 m. tyrinėjo Ignas Jablonskis. 1982 m. žvalgė Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (tyrimų vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (tyrimų vadovas Vilnius Morkūnas).

Iš viso ištirti 22 pilkapiai. Du pilkapiai datuojami II a. pr. m. e. Didysis pilkapis 14,2 m, o kitas – 9 m skersmens. Pirmojo pagrinde atidengti 3, antrojo – 2 koncentriniai akmenų vainikai, sukrauti 3–4 aukštais. Tarp vainikų ir sampile didžiajame pilkapyje rasti 5, o mažesniajame – 4 degintiniai kapai. Degę mirusiųjų kauliukai užkasti duobutėse arba suberti į nedideles molines urnas.[1]

Kitus 20 pilkapių sudaro griautiniai kapai, kurių kiekvieną juosia vienas 1–2 aukštų akmenų vainikas. Jie datuojami I a. pr. m. e.I a.[2]

Į šiaurę nuo pilkapių rasta puodų šukių, degusio molio ir geležies šlako gabaliukų.

Tyrimus užbaigus, 1980 m. 7 pilkapiai buvo pilnai rekonstruoti, didžiojo pilkapio padarytas skersinis pjūvis.[3]

1972 m. pilkapiai paskelbti vietinės reikšmės archeologijos paminklu (AV538),[4] 2003 m. įrašyti į kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą, 2005 m. pripažinti valstybės saugoma kultūros vertybe.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ignas Jablonskis. Pasakoja Padvarių pilkapiai. - Švyturys - 1976, spalio 12
  2. Ignas Jablonskis. Dar apie Padvarių pilkapius. - Švyturys - 1978, rugpjūčio 15
    Ignas Jablonskis. Padvarių pilkapius kasinėti užbaigus. Švyturys - 1980, gegužės 27
  3. Ignas Jablonskis. Padvarių milžinkapiai. - Švyturys - 1980, rugsėjo 9
  4. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1972. - P. 251
  5. Kultūros vertybių registras: Padvarių pilkapių vieta
  • Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų ir saugotinų objektų katalogas. - Vilnius: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976
  • Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). - Kaunas: Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, 1983