Padubysio dvaras

55°06′38″š. pl. 23°26′39″r. ilg. / 55.110435°š. pl. 23.444169°r. ilg. / 55.110435; 23.444169

Padubysio dvaras
Apleistas sodybos gyvenamasis namas, 2023 m.
Vieta	Padubysys I, Jurbarko raj.
Įkurtas	XIX a.
Bajorų giminės	Jonušas Tiškevičius Stanislovas Tiškevičius Kazimieras Burba Antanas Burba Michalina Valevska Jurgis Valevskis Juozas Butkevičius
Parkas	Sunykęs
Pastatų būklė	Sunykę pastatai, išlikęs malūnas

Padubysio dvaras – buvusio dvaro sodyba Padubysio I kaime, Seredžiaus seniūnijoje, Jurbarko rajone, dešiniajame Dubysos krante, 4 km į šiaurės rytus nuo Seredžiaus miestelio, 1,5 km į rytus nuo kryžkelės iš kelio 1709 Seredžius–Juodaičiai–Mituva–Keryvai .

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Padubysio dvarą ir aplinkines žemes XIX a. valdė grafas Jonušas Tiškevičius, jo sūnus Stanislovas Tiškevičius, Kazimieras Burba. Po 1891 m. dvarą valdė Antanas Burba, jo sesuo Michalina Valevska, jai mirus – vyras Jurgis Valevskis.^[1]

1923 m. vykdant žemės reformą, dvarui paliktos 822 dešimtinės (80 ha) turėtų žemių.^[1] 1923 m. dvarą nupirko Juozas Butkevičius. Jis prisimenamas kaip griežtas ir teisingas valdytojas, rūpinęsis dvaru. Ypatingą dėmesį skyrė dvaro vandens malūnui, jo rūpesčiu Padubysyje veikė pradžios mokykla. Butkevičiai savo vaikų neturėjo, todėl dvaro valdytojas J. Butkevičius 1937 m. surašytu testamentu, kurį patvirtino Aleksoto notaras, savo valdas paskyrė įsūniui Juozui Butkevičiui. Pastarasis paveldėtą dvarą valdė neilgai, nes krašte prasidėjo karas. Vokiečių okupacijos metais valdyti dvarą buvo paskirti Gaigalas ir Bekeris. Frontui traukiantis į Vakarus, dvare trumpai buvo pasirodęs savininkas Butkevičius su įmote. Jis čia paskyrė ūkvedį ir vėl išvyko. Nuo 7-to dešimtmečio gyveno Varšuvoje. 1998 m. atkurtos J. Butkevičiaus nuosavybės teisės į 14,75 ha žemės.^[1]

Klestėjimo laikotarpiu dvarui priklausė dar baudžiavos laikais statytas gyvenamasis namas, klojimas, ledainė, ratinė, arklidė, veršidė, kiti ūkio statiniai. 1930 m. nuo žaibo sudegė klojimas. Atokiau, ant Dubysos kranto, stovėjo Padubysio vandens malūnas. Dvaras buvo viršutinėje, o malūnas apatinėje Dubysos slėnio terasoje. Su dvaru jungė vadinamasis Dvarkelis. Malūne buvo pastatyta vokiška valcų įranga, pikliai, kitos mašinos. Jis garsėjo visoje apylinkėje malamų miltų kokybe, galėjo sumalti manus. Į malūną susimalti miltų atvažiuodavo ir žydai. Išlikęs malūnas 1992 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą.^[2]

Dvaro gyvenamajame name sovietmečiu veikė medicinos punktas, biblioteka, pradinė mokykla, kultūros namai. Čia buvo apgyvendintos kelios šeimos. Po 1976 m. kilusio gaisro neliko mokyklos, pastatas buvo apleistas, nyko. Buvusi ledainė pertvarkyta į gyvenamąjį pastatą. Dvarą supęs parkas sunyko, tvenkinys prižėlė, liko apleistas.