Pažėrų šv. Jono Krikštytojo koplyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Pažėrų koplyčia)
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°10′30″š. pl. 22°54′15″r. ilg. / 55.174945°š. pl. 22.904156°r. ilg. / 55.174945; 22.904156

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Pažėrų šv. Jono Krikštytojo koplyčia
Pažėrai. Koplyčia.JPG
Vyskupija Kauno
Dekanatas Jurbarko
Savivaldybė Jurbarko rajonas
Gyvenvietė Pažėrai (Jurbarkas)
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 2015 m.

Pažėrų koplyčia – kapinių koplyčia Pažėrų kaime, Girdžių seniūnijoje, Jurbarko rajone, 7 km į rytus nuo Girdžių. Medinė koplyčia stūkso Paalsio II kaimui priklausančiose kapinaitėse, 1 km į šiaurę nuo kelio  1710  LiudvinavaPažėraiGirdžiai , šalia tilto per Mituvą. Tai rėmėjų lėšomis atstatyta prieš 15 metų sudegusi koplyčia.[1]

Koplyčią supančios kapinaitės nėra labai didelės. Kaime mažėja žmonių, per pastaruosius penkerius metus čia palaidoti tik trys žmonės. Išlikę daug senų kryžių. Aplankyti savo artimųjų čia žmonės suvažiuoja iš visos Lietuvos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo neatmenamų laikų žmonės laidojami Paalsio II kaimo kapinaitėse. Istorikai spėja, kad ten, kur Alsa įteka į Mituvą, galėjusi būti pagonių šventvietė.

Galinė dalis: po stogu 5 m aukščio kryžius

1937 m. išleistame Skirsnemunės parapijos žurnale „Mūsų parapija“ buvo rašoma,[2] kad Pamituvy, pono Černeckio žemėje, kur nuo neatmenamų laikų yra kapinaitės, kasmet antrąją Sekminių dieną, kunigas giedodavo „Libera“ ir jas pašlakstydavo. 1919 m., po pamaldų kalbėdamasis su maldininkais, naujai paskirtas Skirsnemunės klebonas Vincentas Semenavičius iškėlė mintį įsteigti kapinėse koplyčią. Ši mintis buvo ne taip greitai įvykdyta – tik 1930-aisias, Vytauto Didžiojo metais. Vietos tikintieji savo lėšomis ir iniciatyva pasistatė medinę 6x4 m dydžio koplyčią. Kauno Metropolijos Arkivyskupui suteikus viešos koplyčios teises, 1932 m. gegužės mėnesį šv. Jono Krikštytojo koplyčia pašventinta. 1937 m. pastatytas 7x5 m dydžio koplyčios priestatas, įrengta vieta chorui.

2000 m. spalio 8 d. kilęs gaisras suniokojo ne tik koplyčią. Beveik viduryje dienos nuo kapinių pusės kylančius dūmus pamatę gyventojai gaisrą bandė gesinti, tačiau ugnis prarijo altorius, daugybę unikalių liaudies meno dirbinių, šventųjų paveikslus. Taip pat – ir koplyčią. Nors dėl gaisro buvo pradėtas tyrimas, tačiau kaltininkas nerastas. Ugniagesių gelbėtojų pažymoje rašoma, kad gaisras kilo nuo užsidegusių lapų, tačiau kaime sklando gandai, jog tai galėjo būti padegimas. Vietoje sudegusios koplyčios vietos gyventojų rūpesčių atsirado tik medinis polietileno plėvele dengtas karkasas, iš šalies primenantis šiltnamį. Sudegusi koplyčia vietos gyventojams buvo svarbi, nes ji minima ir istoriniuose šaltiniuose.

Koplyčios statybos pradėtos 2015 m. birželio mėnesį, o liepos pabaigoje jau buvo užbaigtos. 2015 m. rugsėjo 15 d. ją pašventino Skirsnemunės Šv. Jurgio parapijos klebonas Egidijus Periokas. Rėmėjai: verslininkas Daivaras Rybakovas, kolekcionierius Gerardas Skrickis, Česlovo Petraičio UAB „Savas medis“.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčios projekto autorė Jurbarko rajono savivaldybės vyr. architektė Gražina Gadliauskienė. Šios koplyčios pavyzdžiu pasirinkta Kryžių kalno koplyčia, esanti Šiaulių rajone. Pastaroji buvo pastatyta tuomet, kai Kryžių kalne mišias laikė pats popiežius Jonas Paulius II.

Naujoje koplyčioje išlietas 5 m aukščio betoninis kryžius. Stogo kraigas iškilęs į 6 m aukštį. Statinys kompaktiškas, stačiakampio plano, atviromis sienomis, su dvišlaičiu stogu, kurio viršūnes vainikuoja geležiniai kryžiai su spinduliais.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Jurbarko rajone atstatyta prieš 15 metų sudegusi koplyčia“. 15min.lt. 2015-09-21. Suarchyvuotas originalas 2016-03-14. Nuoroda tikrinta 2016-09-09. 
  2. „Senųjų kapinių skaudulys – sudegusi kaimo šventovė“. jurbarkosviesa.lt. 2014-11-05. Suarchyvuotas originalas 2016-03-14. Nuoroda tikrinta 2016-09-09. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka