Kryžių kalno koplyčia
56°00′57″š. pl. 23°24′56″r. ilg. / 56.01585°š. pl. 23.415565°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Šiaulių |
| Dekanatas | Šiaulių |
| Savivaldybė | Šiaulių rajonas |
| Gyvenvietė | Jurgaičiai (Meškuičiai) |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Pastatyta (įrengta) | 1993 m. |
Kryžių kalno koplyčia, dar vadinama Popiežiaus koplyčia – koplyčia, esanti prie Kryžių kalno, Jurgaičių kaime, Šiaulių rajone. Pastatyta 1993 m. laukiant čia atvykstančio popiežiaus Jono Pauliaus II.
Kryžių kalno koplyčia yra kultūros paveldo objektas, 2011 m. įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 36136).[1] Pasaulyje įprasta, kad popiežiaus maldos vieta išmontuojama, tačiau Kryžių kalno koplyčia – tai bene vienintelė pasaulyje popiežiaus maldos stotelė, kurioje buvęs laikinasis statinys liko ir net tapo kultūros paveldo vertybe.[2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Koplyčioje popiežius 1993 m. rugsėjo 7 d. drauge su Lietuvos vyskupais aukojo šv. Mišias, dalyvaujant daugiatūkstantinei (maždaug 100 tūkst.) žmonių miniai.[3] Pamoksle popiežius Jonas Paulius II nuoširdžiai prisipažino ilgai laukęs dienos, kai galės aplankyti šį kalną ir jame apmąstyti Kristaus kryžių, atskleidžiantį, kas yra Dievas ir kas yra žmogus. Prieš šv. Mišias ir po jų popiežius kopė į kalną pasimelsti ir apžiūrėti kryžių. Vizito į Lietuvą išvakarėse 1991 m. prieš šv. Kalėdas Jonas Paulius II reorganizavo visą Lietuvos bažnytinę provinciją, įkurdamas naują metropoliją – Vilniaus, kuriai priklauso Panevėžio ir Kaišiadorių vyskupijos. Tai buvo galutinis Lietuvos sostinės ir Lietuvos pietvakarinės sienos su Lenkija pripažinimas.
Koplyčios likimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Popiežiui išvykus koplyčia tapo nebereikalinga. Ne kartą kilo diskusijos, ką toliau daryti su koplyčia: palikti ją ar perkelti kitur. Ją persikelti pas save pretendavo keli rajonai. Tarp kitų, kuršėniškiai pasiūlė parvežti ją į naująsias Kuršėnų kapines, kur iškilusioje koplyčioje būtų galima aukoti šv. Mišias per Vėlines, Motinos ir Tėvo dienas. Galiausiai vietos valdžia sumanymo atsisakė, nes 30 tūkst. litų vertinamų perkėlimo išlaidų nebuvo numatyta rajono biudžete.[4]
Ilgai nenusprendžiant statinio likimo, niekieno netvarkomas objektas sunyko, nes po popiežiaus vizito niekas ja nepasirūpino – sutrešo medinės grindys ir atitvarai. Popiežiaus koplyčią buvo numatyta demontuoti, kadangi ji stovėjo konservacinės paskirties teritorijoje. Atstatyti koplyčios nebuvo numatyta, nes tai laikinas statinys popiežiaus atvykimo proga. Demontavus koplyčią toje vietoje turėtų atsirasti atminimo ženklas, kad šioje vietoje Mišias aukojo popiežius Jonas Paulius II. Dar 2002 m. buvo numatyta ją nugriauti, tada dar vyskupas Eugenijus Bartulis vadovavo viešajai įstaigai „Kryžių kalnas“. Sprendimas demontuoti buvo priimtas ir 2004 m.[5]
2011 m. gegužės mėnesį, vos Jonas Paulius II buvo paskelbtas palaimintuoju, Lietuvos vyriausybė skyrė lėšų šiai koplyčiai nugriauti, nes teigta, kad koplyčia iš esmės praranda savo praktinę funkciją, be to, netoliese bus statoma Jono Pauliaus II vardo bažnyčia. Nepaisant skirtingų nuomonių, žmonės pagarbą koplyčiai rodė ją apsodindami gėlėmis ir melsdamiesi šalia jos. Koplyčiai išsaugoti buvo renkami parašai. Koplyčios griovimo darbai jau buvo suderinti su Šiaulių vyskupija. Procesas buvo sustabdytas, nes ekspertai turėjo nustatyti statinio vertę.[6] Pasipriešinus tikintiesiems, paveldosaugininkai 2011 m. nusprendė koplyčią įvertinti kaip kultūros paveldo objektą. Pagrindiniu kriterijumi, nulėmusiu šios koplyčios likimą, tapo istorinis kriterijus. Sprendimui įtakos turėjo ir atsiųsti Šiaulių vyskupijos bei iškiliausių Šiaulių krašto meno ir kultūros veikėjų pasirašyti raštai dėl koplyčios išsaugojimo.[7]
Koplyčia pradėta remontuoti 2014 m.[8] Unikalaus Lietuvos turizmo traukos centre stovinčio objekto rekonstrukcijos darbai, kainavę apie 170 tūkstančių litų, atlikti Šiaulių rajono biudžeto lėšomis.
Rekonstruota popiežiaus koplyčia buvo didžiausia tradicinių Kryžių kalno atlaidų naujiena 2015 m. liepos 26 d.[9] Koplyčios kryžių, altorių ir pultą, prie kurio skaitomas Dievo žodis Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis pašventino atlaidų išvakarėse, o pačią koplyčią – prieš atlaidų šv. Mišias. Po šv. Mišių arkivyskupas Pedro Lopez Quintana iškilmingai įteikė Šventojo Tėvo palaiminimą koplyčią rekonstravusiam jos autoriui architektui Algimantui Juknai, sugebėjusiam šį statinį išsaugoti nepaisant visokių besikeičiančių nuomonių koplyčios išlikimo klausimu.[10]
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Koplyčios projekto autorius architektas Algimantas Jukna. Jam talkino landšafto architektė Rasa Budrytė. Projektuojant stoginės tipo koplyčią, ją stengtasi pritaikyti konkrečiai vietai ir įvykiui. Pats architektas 1993 m. rugsėjį sakė, kad pagrindiniai reikalavimai koplyčiai įgyvendinti - „stogas virš galvos ir kad žmonėms geriau matytųsi“.[4] Statinys kompaktiškas, stačiakampio plano, jo stogo forma – dvišlaitė su rytų ir vakarų pusėse dvišlaičiais stogeliais. Stogo viršūnėse įrengti keturi kalto metalo kryžiai. Koplyčia be sienų, joje dominuoja didelis kryžius.
Renovuojant koplyčią panaudotos patvaresnės medžiagos: grindys klotos Sibiro kedro mediena, kuri laiko apie 30 metų. Nuspręsta nepalikti prieš 20-metį buvusios autentiškos koplyčios šviežio medžio spalvos, koplyčia perdažyta tamsesniais tonais, įsiliejančiais į Kryžių kalno kontekstą. Vėliau planuojama skersvėjų košiamo atviro pastato sienose įrengti įstiklintus atitvarus, įrengti stebėjimo kameras.[11]
Panašios architektūros 2015 m. pastatyta Pažėrų koplyčia Jurbarko rajone.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Koplyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-03-13.
- ↑ Renovuota Kryžių kalno koplyčia
- ↑ Kryžių kalnas. Šventojo Tėvo apsilankymas
- ↑ 4,0 4,1 Koplyčios kelias: iš Kryžių kalno į naująsias Kuršėnų kapines? Archyvuota kopija 2022-09-28 iš Wayback Machine projekto. krastas.lt
- ↑ Koplyčia bus griaunama, bet dar stovi
- ↑ Pasmerkta koplyčia Šiauliuose gali tapti vertybe Archyvuota kopija 2016-03-14 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Kryžių kalno koplyčia nebus nugriauta, ji bus įtraukta į Nekilnojamojo turto kultūros paveldo sąrašą (nuotraukos) Archyvuota kopija 2016-03-14 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Remontuojama popiežiaus koplyčia prie Kryžių kalno Archyvuota kopija 2016-03-14 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Kryžių kalno atlaidai, 2015 m.
- ↑ Kryžių kalno koplyčia: inkliuzas ar nauja statyba? skrastas.lt
- ↑ Aptriušusi Kryžių kalno koplyčia turistams akių jau nebadys?
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |