Paštuvos kapinių koplyčia
54°59′01″š. pl. 23°36′30″r. ilg. / 54.983479°š. pl. 23.608402°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Savivaldybė | Kauno rajonas |
| Gyvenvietė | Tolivardžiai |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Pastatyta (įrengta) | ~1850 m. |
| Stilius | liaudies architektūra |
Paštuvos kaimo kapinių koplyčia – medinė koplyčia, esanti Kauno rajone, Batniavos seniūnijoje, už 2 km į vakarus nuo kelio Kaunas–Vilkija ( 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ), į Nemuno pusę. Ji stovi Paštuvos kaimo kapinių pietiniame pakraštyje, patenka į Tolivardžių kaimo teritoriją. Netoliese, priešingame kapinių krašte pastatyta naujoji (po gaisro) Paštuvos Šv. Barboros bažnyčia, yra basųjų karmeličių vienuolynas. Koplyčios pastatymo metai minimi apie 1850 m.
2019 m. balandžio 3 d. koplyčia įtraukta į LR Kultūros vertybių registrą (u. k. 43412).[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paštuvos kaimo kapinėse koplyčia iškilo apie 1850 m. Žinoma, jog kunigas Juozas Vailokaitis (1880-1955), Lietuvos nepriklausomybės akto signataro Jono Vailokaičio brolis, koplytėlėje laikydavo šv. mišias, slaptai ruošdavo vaikus komunijai. Abu Vailokaičiai palaidoti šiose kapinėse (u. k. 20663).[2]
Enciklopedininkas Bronius Kviklys (1913–1990) mini, kad koplyčioje buvo: paveikslas „Marija Egiptietė“ (XVIII a.), šv. Antano skulptūra (XIX a.), šv. Kazimiero skulptūra (XIX a.), medinė skulptūra „Jėzus Nukryžiuotasis“ (XIX a.), altorėlis su šv. Onos ir dviejų kitų šventųjų paveikslais, geležinis ornamentuotas kryžius (XIX a.).[3]
2012 m. koplyčia buvo remontuojama.
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Koplyčios statinys suręstas iš medinių tašytų rąstų, kampuose sujungtų į sąsparas. Pastato rąstinės sienos nudažytos žalia spalva. Jis kompaktinis, stačiakampio plano, vieno aukšto. Stogas dvišlaitis, dengtas raudonai dažytos skardos lakštais su užlankstais. Ant stogo įtaisytas skardos bokštelis su metaliniu kryžiumi. Priekiniame fasade įrengtos stačiakampės medinės durys su rombo formos langu, šoninėse sienose – stačiakampės, į šešias dalis skaidytų langų angos. Virš durų priekinis frontonas apkaltas vertikaliomis lentomis su lentjuostėmis. Prie įėjimo durų pakabinta lenta su užrašytais vietos žmonių prisiminimais apie koplyčios praeitį.
Patalpoje atsiveria tašytų rąstų sienos, keraminių plytų grindinys. Yra medinė vienos pakopos pakyla, ant kurios įrengtas altorius. Kultūros vertybių registre paminėta liturginė įranga: medinis tabernakulis, metalinis pastatomas altoriaus kryžius, siuvinėti paveikslai „Švč. Jėzaus Širdis“ ir „Švč. Mergelės Marijos Širdis“, du mediniai stovai skulptūroms su įrašais (sunkiai įskaitomais).[1]
-
Koplyčia stovi kapinių pakraštyje. Tolimajame plane – bažnyčia -
Koplyčios interjeras. Kampuose šalia altoriaus – senieji stovai skulptūroms -
Vaizdas nuo altoriaus. Plytų grindys -
Lentoje užrašyti vietinių žmonių atsiminimai apie koplyčios praeitį
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 „Koplyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2019-12-17.
- ↑ „Kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2019-12-17.
- ↑ Bronius Kviklys. [1]. Lietuvos bažnyčios, t. 3, Kauno arkivyskupija, Chicago, 1983, p. 324-325