Eucharistija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Komunija)
Jump to navigation Jump to search
Katalikų kunigas dalina eucharistinę duoną
Eucharistijos priėmimas vyno pavidalu

Eucharistija (lot. Eucharistia), Švenčiausiasis Sakramentas, Šv. Komunija, Viešpaties Vakarienė ar Altoriaus Sakramentas (sutinkami ir kitokie pavadinimai) – daugumoje krikščionybės konfesijų pripažįstamas sakramentas. Tradiciškai teigiama, kad jis įkurtas Jėzaus Kristaus Paskutinės vakarienės metu. Šis sakramentas susideda iš duonos ir vyno, kurie yra paties Kristaus kūnas ir kraujas. Vynas gali būti naudojamas arba raudonas, arba baltas – praktiniais sumetimais dažniausiai naudojamas baltas vynas.

Tikima, kad priimant komuniją, priimamas pats Kristus, kad yra susivienijama su juo.

Katalikų bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasak Katalikų bažnyčios Kristus įsteigė Eucharistiją. Jis įsteigė ją Didįjį ketvirtadienį, „tą naktį, kurią buvo išduotas“ (1 Kor 11, 23), su savo apaštalais švęsdamas Paskutinę vakarienę.

Šio sakramento serveris yra vyskupas arba kunigas, kurio įšventinimas galioja ir kuris veikia atstovaudamas Kristui kaip Galvai ir Bažnyčios vardu.

Esminiai ir būtini Eucharistijos elementai yra kvietinė duona ir vynuogių vynas.

Eucharistijos kaip aukos pobūdis išreiškiamas pačiais jos įsteigimo žodžiais: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas“, „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas“ (Lk 22, 19–20). Kryžiaus auka ir Eucharistijos auka yra viena vienintelė auka. Auka ir aukotojas tapatūs, skiriasi tik aukojimosi būdas: kruvinas – ant kryžiaus, nekruvinas – Eucharistijoje.

Norint priimti šventąją Komuniją, reikia visiškai priklausyti Katalikų Bažnyčiai ir būti malonės būvyje, t. y. jaustis nepadarius mirtinosios nuodėmės. Kas suvokia padaręs sunkiąją nuodėmę, prieš eidamas Komunijos turi priimti Sutaikinimo sakramentą.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikiteka