Pūškų piliakalnis
| Pūškų piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Pūškų piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Ignalinos rajonas | ||
| Seniūnija | Rimšės seniūnija | ||
| Plotas | 75x50-32 | ||
| Naudotas | I tūkstantmečio pradžia | ||
| Žvalgytas | 1992 | ||
| Registro Nr. | 3052 / A37P / 21515 | ||
Pūškų piliakalnis – piliakalnis (unikalus objekto MC kodas 21515; naujai išaiškinamųjų sąrašo Nr. 3052; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A37P) Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje, Pūškų kaime, Rimšės seniūnija. Pasiekiamas žvyrkeliu Rimšė – Pūškos, yra į šiaurę nuo šio kelio sankryžos su keliu į Vydžius, kaimo centre. Ant piliakalnio stovi Pūškų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, bažnyčia.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis įrengtas Prūto ežero vakarinio kranto pusiasalyje esančios masyvios kalvos aukštesniame pietiniame gale. Aikštelė trapecijos formos, siauresniu pietiniu galu, beveik tiesiu šiauriniu šonu, žemėjanti į pietų pusę, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 75 m ilgio, 50 m pločio šiaurinėje dalyje, 32 m – pietinėje dalyje. Joje yra kultūrinis sluoksnis su brūkšniuota keramika. Pietiniame aikštelės pakraštyje supiltas 0,5 m aukščio, 11 m pločio pylimas. Šlaitai vidutinio statumo, 6–15 m aukščio, rytinis – status.
Piliakalnį labai apardė 1845 m. ant jo pastatyta (pradžioje kaip koplyčia) Pūškų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, bažnyčia (jos medinis priestatas pristatytas 1936 m.), įrengtas šventorius, dvaro kapinės, įvairūs pastatai, šlaituose einantys keliai. Dabar aikštelė aplink bažnyčią dirvonuoja, rytinis šlaitas apaugęs lapuočiais medžiais.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1992 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pirmąja puse. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 50 200 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 1 405 000 m².
.jpg)
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Vėderinių piliakalnis 12 km | Čeberakų piliakalnis 11 km | Niurvėnų piliakalnis 13 km |
| |||||||
| Bajorų piliakalnis 19 km |
|
||||||||||
| Mieliatilčio piliakalnis 11 km | Stajėtiškio piliakalnis 31 km | ||||||||||
Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašas.
- Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 1, p. 174–175.
- Jonas Balčiūnas, Bronius Dakanis, Arūnas Strazdas. Archeologijos paminklų žvalgymas 1992 ir 1993 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, 1994. p. 285.
- Bronius Dakanis. Mažai žinomi Lietuvos piliakalniai // Kultūros paminklai. Vilnius. 1994. T. 1. p. 50 (Nr. 41).
- Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. Vilnius. 1995p. 246 (Nr. 65).