Pūčkorių senosios kapinės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Pūčkorių senosios kapinės
Pūčkorių kapinės 2015.JPG
Pūčkorių kaimo kapinių vaizdas nuo kelio Žemaičių KalvarijaGegrėnaiMedsėdžiai, 2015 m.

Pūčkorių senosios kapinės
Koordinatės
56°06′22″š. pl. 21°53′17″r. ilg. / 56.106106°š. pl. 21.887926°r. ilg. / 56.106106; 21.887926Koordinatės: 56°06′22″š. pl. 21°53′17″r. ilg. / 56.106106°š. pl. 21.887926°r. ilg. / 56.106106; 21.887926
Savivaldybė Plungės rajonas
Seniūnija Žemaičių Kalvarijos seniūnija
Plotas 0,12 ha
Naudotas XVI a.XX a. pr.
Žvalgytas 2015 m.

Pūčkorių senosios kapinės, vadinamos Maro kapais – neveikiančios kapinės Plungės rajono savivaldybės teritorijos šiauriniame pakraštyje, Pūčkoriuose (Žemaičių Kalvarijos seniūnija), kelio Žemaičių KalvarijaGegrėnaiMedsėdžiai dešinėje pusėje. Saugotinas kultūros paveldo objektas.

Kapinių anotacinis ženklas

Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtos aukštumos pakraštyje, pakilioje vietoje, bevardžio upelio dešiniajame krante. Netaisyklingo ovalo plano, pailgos šiaurės – pietų kryptimi, apie 59 m ilgio ir 28 m pločio, apjuostos žemių pylimo ir išorinėje jo pusėje iškasto griovio, kuris užslinkęs. Kapinės apaugusios medžiais ir brūzgynais. Šiaurinėje dalyje yra apie 1 m aukščio pakiluma.

Pietinėje dalyje stovi koplytėlė ir kryžius, o pakraštyje – medinis anotacinis ženklas su užrašu: „PUČKORIŲ KAIMO / SENOSIOS KAPINĖS / KULTŪROS PAMINKLAS / SAUGOMAS VALSTYBĖS“.

Teritorijos plotas – 0,12 ha.

Kapinių koplytėlė ir kryžius

Koplytėlė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Medinė, stačiakampė stačiasienė, vienkamarė, atvira iš vienos pusės, su prieangiu ir dvišlaičiu stogeliu, pastatyta ant masyvaus betoninio postamento, pagrindiniu fasadu atsukta į pietus, t. y. link kelio. Sienos statmenų lentų, apkaltos dailylentėmis. Priekinėje sienoje įrengta arkinė anga, į kurią įstatytos stačiakampės, vienvėrės durelės, o virš jų yra pusapvalis švieslangis. Frontonas trikampis, horizontalių lentų, aklinas, priekyje paremtas ant dviejų tekintų, apskrito skerspjūvio, profiliuotų kolonėlių. Stogas apskardintas. Virš kraigo priekyje kyla statmenas stačiakampis bokštelis, prie kurio seniau buvęs pritvirtintas kaltinis kryželis. Koplytėlė dažyta rudos, durelių rėmas ir kolonėles – baltos spalvos aliejiniais dažais. Stogo skarda nedažyta. Interjerą puošia baltos tinklinės užuolaidos, už kurių stovi masinės gamybos Švč. Mergelės Marijos skulptūrėlė.

Kryžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Medinis, monumentalus, kryžmiškas, pastatytas į vakarus nuo koplytėlės, priekiu atsuktas link kelio. Stiebas ir skersinis stačiakampio nukirstais kampais skerspjūvio. Stiebo liemuo platėja į apačią. Skersinis tiesus, į stiebą įmontuotas iš priekinės pusės. Kryžiaus viršūnės ir pečių galai tiesiai nukirsti. Prie kryžmos pritvirtinta lieto metalo Nukryžiuotojo figūrėlė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Veikė XVIXVIII a., laidoti Pūčkorių kaimo gyventojai. Pasakojama, kad čia ilsisi maro laikų aukos, todėl kapinės vadinamos Marų kapais.

Kapines uždarius, XIX a.XX a. pr. jose retsykiais laidoti kaimo savižudžiai, nekrikštyti gimę kūdikiai, epideminių ligų aukos ir pan.

Mirusiesiems atminti nuo seno kapinėse stovėjo koplytėlė su šventųjų skulptūromis ir keletas monumentalių kryžių. Dabartinis kryžius statytas XX a. I pusėje, o koplytėlė atnaujinta XXI a. pradžioje.

Kiekvienų metų gegužės mėnesį kaimo gyventojai rinkdavosi prie koplytėlės pasimelsti už mirusiuosius, giedodavo Visų Šventųjų litaniją.

2015 m. žvalgė Julius Kanarskas.

Kapinės vertingos kaip Žemaičių kraštui būdingas istorijos ir etninės kultūros paminklas.