Osuarijus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apaštalo Jokūbo osuarijus

Osuarijus (lot. ossuarium, iš ossa 'kaulai') – statinys ar kitokia talpykla mirusiųjų kaulams laikytis.

Vienetinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Osuarijus – senovinis miniatiūrinis karstas, skirtas mirusiojo kaulams palaidoti. Osuarijai daryti iš molio, alebastro, akmens; dažniausiai pastato, rečiau statulos formos. Osuarijai būdavo puošiami reljefais, tapyba; rasta osuarijų su užrašais. Laikyti nausuose. Osuarijus buvo vienas iš zoroastrizmo laidojimo papročių atributų. Osuarijų randama Irane, Izraelyje, Vidurio Azijoje (Chorezme rastas I tūkstantmečio pr. m. e. ostuarijus).[1]

Masinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Osuarijus, kitaip dar kaulinyčia - patalpa(-os), dažniausiai bažnytinės paskirties (pavyzdžiui, koplyčios) pastato rūsys arba požeminiai statiniai (pavyzdžiui, katakombos), skirta dideliam žmonių kaulų kiekiui palaidoti.

Pavyzdžiai, nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. OsuarijusLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 380 psl.