Nausas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Nausaslaidojimo statinys, skirtas osuarijams saugoti arba laidoti virš žemės. Nausai buvo statomi miestuose arba netoli nuo jų sienų. Statyti iš plūkto molio, plaušamolio plytų, akmenų. Nause osuarijai būdavo sustatomi keliomis eilėmis arba vienas ant kito.

Senovėje bei viduramžiais nausus statė Vidurio ir Pietų Azijos tautos, kurių religija draudė laidoti mirusiuosius žemėje. Seniausi nausai (I tūkstantmečio pr. m. e. vidurio) rasti Chorezme, vėlyviausi (XIII a.) – Samarkando apylinkėse.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. NausasLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 117 psl.