Pučiamieji priebalsiai
Pučiamieji priebalsiai, arba frikatyviniai priebalsiai (lot. fricare 'trinti'), spirantai[1] – priebalsiai, susidarantys siauru kanalu leidžiant orą tarp dviejų vienas arti kito esančių kalbos padargų.[2] Šiuo atveju gali būti priartinta apatinė lūpa prie viršutinių dantų, kaip tarinat [f], užpakalinė liežuvio dalis prie minkštojo gomurio, kaip tarinat [x], arba liežuvio šonai prie krūminių dantų, kaip tariant valų kalbos priebalsį [ɬ].
Ypatingas pučiamųjų pogrupis – sargieji priebalsiai (sibiliantai, stridentai).[3] Tariant sargųjį priebalsį oras taip pat leidžiamas siauru kanalu, bet drauge liežuvis išriečiamas išilgai, kad oras išeitų pro dantų kraštus.[2] Sargiųjų priebalsių pavyzdys – [s], [z], [ʃ], [ʒ].
TFA sąrašas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tikėtina, kad esama daugiau aspiruotųjų, murmamųjų ir sunosintų pučiamųjų nei parodyta lentelėje. ⟨s̄ ṣ ŝ⟩ – ne TFA žymėjimas.
| abilūpiniai | lūpų dantiniai | liežuvio dantiniai | tarpdantiniai | dantiniai | dantų alveoliniai | alveoliniai | postalveoliniai | palataliniai retrofleksiniai | gomuriniai | liežuvėliniai | faringaliniai | glotaliniai | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| vidurio nesargieji | ɸ β | f v fʰ vʱ |
θ̼ ð̼ | θ̟ ð̟ (θ̪͆ ð̪͆) | θ ð | θ̠ ð̠ | θ͇ ð͇ (laminaliniai) ɹ̝̊ ɹ̝ (apikaliniai) |
ɹ̠̊˔ ɹ̠˔ | ç ʝ (laminaliniai) ɻ̝̊ ɻ̝ (apikaliniai) |
x ɣ xʰ ɣʱ |
χ̝ ʁ̝ | ħ̝ ʕ̝ | h̝ ɦ̝ |
| šoniniai pučiamieji | ɬ̪ ɮ̪ | ɬ ɮ ɬʰ ɮʱ |
ɬ̠ ɮ̠ | 𝼆 ʎ̝ (laminaliniai) ꞎ ɭ˔ (apikaliniai) |
𝼄 ʟ̝ | ||||||||
| laminaliniai sargieji | s̻̪ z̻̪ | s̄ z̄ (s̟ z̟) | s͇ z͇ s͇ʰ z͇ʱ |
s̠ z̠ (s̻̠ z̻̠) ʃ̻ ʒ̻ (palataliniai alveoliniai) ŝ ẑ (ʆ ʓ) (sprogstamieji) |
ɕ ʑ ɕʰ ʑʱ |
||||||||
| apikaliniai sargieji | s̺̪ z̺̪ | s̺ z̺ | ṣ ẓ (s̺̠ z̺̠) ʃ̺ ʒ̺ ʃʰ ʒʱ |
ʂ ʐ ʂʰ ʐʱ |
|||||||||
| pučiamieji virpamieji | r̝̊ r̝ | ʀ̝̊ ʀ̝ | ʜ ʢ | ||||||||||
| pučiamieji vienadūžiai | ɾ̞̊ ɾ̞ | ||||||||||||
| sunosinti pučiamieji | ɸ̃ β̃ | f̃ ṽ | θ̃ ð̃ | s̃ z̃ | ʃ̃ ʒ̃ | h̃ | |||||||
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lodge, Ken (2009). A Critical Introduction to Phonetics. New York: Continuum International Publishing Group. p. 36. ISBN 978-0-8264-8873-2.
- ↑ 2,0 2,1 Ladefoged, Peter; Maddieson, Ian (1996). The Sounds of the World’s Languages. Oxford: Blackwell. ISBN 0-631-19815-6.
- ↑ „Glossary“. cc.umanitoba.ca. Nuoroda tikrinta 2024-08-10.