Norvegijos rigsdaleris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Norvegijos rigsdaleris
1695 – 1816

Danijos-Norvegijos 10 rigsdalerių banknotas (1778m.)
Naudojo: Šablonas:Country data Danija-Norvegija
Smulkesnis vnt.: skilingas: 1/96
Pririštas: Danijos rigsdaleris: 1:1
Nominalai: Banknotai: ½, 1, 5, 15, 25, 50, 100 rigsdalerių, 3, 6, 8, 16 skilingų   
Monetos: 1⁄15, 1⁄5, ⅓, ½, ⅔, 1 rigsdaleris, 1, 2, 4, 8, 24 skilingų

Norvegijos rigsdaleris – Norvegijos piniginis vienetas, buvęs Norvegijoje apyvartoje iki 1816 m.

Danijoje rigsdaleriai buvo naudojami iki 1873 m. Panašiai vadinti piniginiai vienetai reichstaleris, riksdaleris ir rijksdalderis buvo naudojami Vokietijoje, Austrijoje-Vengrijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kol buvo Danijos-Norvegijos valstybė unija, Norvegijoje apyvartoje buvo Danijos rigsdaleris. Norvegija pati leido dvejus skirtingus rigsdalerius:

  • rigsdaler courant, lygus 96 skilingams,
  • rigsdaler specie, lygus 120 skilingų.

1816 m. sudarius Švedijos–Norvegijos uniją rigsdaler specie buvo pervadintas į speciedalerį ir tapo standartiniu Norvegijos piniginiu vienetu.

Monetos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje buvo kaldinamos 1, 2, 4, 8 ir 24 skilingų bei 115, 15, ⅓, ½, ⅔ ir 1 rigsdaler specie monetos.

Banknotai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1695 m. vyriausybė leido 10, 20, 25, 50 ir 100 rigsdalerių (spelt rixdaler) banknotus. 1807 m. vyriausybė vėl išleido banknotus, kurių nominalai buvo 1, 5, 10 ir 100 rigsdaler courant, o 1810 m. buvo išleisti dar ir 12 skilingų banknotai. 1813 m. Norges Rigsbanken ėmė leisti banknotus, kurių nominalai buvo 3, 6, 8 ir 16 skilingų, ½, 1, 5, 15, 25, 50 ir 100 rigsdalerių.