Nijolė Voketaitienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nijolė Voketaitienė su vyru Arnoldu Voketaičiu Prezidentūroje Vilniuje 2009 m.

Nijolė Lipčiūtė-Voketaitienė, angl. Nijole Voketaitis, sceninis vardas Nijole (1935 m. balandžio 9 d. Plungėje) – JAV lietuvė, žinoma manekenė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Artėjant Antrojo pasaulinio karo frontui su motina pasitraukė į vakarinę Vokietijos dalį. Gyveno DP stovykloje Oldenburge, dalyvavo skautų veikloje. 1950 m. šeima persikėlė į JAV. Nijolė Lipčiūtė Čikagoje siekė vidurinio išsilavinimo, kartu mokėsi baleto studijoje. Baigė lituanistinę mokyklą, priklausė skautų ir ateitininkų organizacijoms. 1958 m. Čikagos Šv. Ksavero universitete įgijo biologijos bakalauro diplomą, po to šešerius metus šioje aukštojoje mokykloje dirbo mikrobiologijos asistente.

Apie 196162 m. pradėjo dirbti ir kaip manekenė. 196669 m. priklausė Čikagos modelių agentūrai A+. 1969–1983 m. buvo sudariusi kontraktą su Shirley Hamilton Talant agentūra. Demonstravo Versace, Fendi, M.Bohan ir kt. žinomų mados namų sukurtą aprangą, buvo modeliu žinomiems mados dizaineriams Valentino, B. Bisoulis, J. ir C. Couture, C. Scott bei kt. 1968 m. ir 1969 m. laikraščio Chicago Tribune buvo įrašyta į geriausių modelių sąrašą.

Nuo 1983 m. dėstė JAV Tarptautinėje reklamos ir dizaino akademijoje (angl. International Academy of Merchandising and Desing), 198589 m. buvo Modelių skyriaus direktore. Pagal kontraktą dirbo su Elite agentūra, buvo American Express, Chicago Place, McDonald’s, United Airlines ir kt. žinomų kompanijų fotomodeliu. Jos demonstruojamų rūbų nuotraukas spausdino Lands End, Sears, Montgomery Ward katalogai.

Nijolė Voketaitienė priklausė Čikagos modelių draugijai, buvo išrinkta valdybos nare bei Standratų ir etikos komiteto pirmininke. Vyras – garsus operos solistas Arnoldas Voketaitis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Voketaitienė, Nijolė // Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai (Biografijų žinynas, II tomas) – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002 psl. 506