Neries žemupio žemuma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Neries žemupio žemuma – žemuma vidurio Lietuvoje, apie Neries žemupį ir Nemuno vidurupį. Apima Kauno marias ir driekiasi tarp Šilavoto ir Veiverių kalvagūbrių pietuose, Vilkijos kalvagūbrio vakaruose, Aukštaičių ir Dzūkų aukštumų rytuose. Ežerų nedaug, gilesnius slėnius sudaro Nemunas, Neris, Šventoji. Priemolingose lygumose vyrauja velėniniai jauriniai glėjiški ir velėniniai jauriniai glėjiški nujaurėję dirvožemiai, smėlingose lygumose – jauriniai ar velėniniai jauriniai silpnai nujaurėję dirvožemiai. Yra limnoglacialinių (Garliavos), aliuvinių (Pageležių) lygumų, moreninių plynaukščių (Rumšiškių-Kaišiadorių).

Neries žemupio žemuma susidarė pleistocene – jos pietvakarinę dalį kūrė Nemuno vidurupio, šiaurės rytinę – Neries žemupio ledyno plaštakos ir prieledyniniai vandens baseinai.[1]

Būdingi sukultūrinti kraštovaizdžiai. Miškų daugiausia šiaurės rytuose (Gaižiūnų miškai). Žemumoje yra Kaunas, Kaišiadorys, Jonava, Garliava, Rumšiškės, Karmėlava.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Neries žemupio žemuma. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 205 psl.