Žemuma

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Borsko žemumos, Slovakijoje panorama

Žemuma − žemyno sausumos plotas, kurio absoliutinis aukštis < 200 m.

Žemumos apima 32,3 % sausumos ir 9,5 % viso Žemės ploto. Tai daugiausia dabartinės arba senosios akumuliacijos (aliuvinės, jūrinės) sritys, turinčios plokščią arba į jūros pusę pasvirusį paviršių.

Kai kur vėlesni geomorfologiniai procesai (linijinė erozija, sufozija, defliacija, egzaracija, ledynų akumuliacija) tą paviršių performavo ir sukūrė banguotą, kalvotą, gūbriuotą, daubotą arba slėniuotą žemumos reljefą.

Didžiausia pasaulio žemuma yra Amazonės žemuma. Ji plyti Amazonės upės baseine tarp Gvianos plokščiakalnio šiaurėje ir Brazilijos plokščiakalnio pietuose. Vakaruose remiasi į rytinius Andų kalnų šlaitus ir tęsiasi per visą žemyną iki Atlanto vandenyno.

Indo Gango žemuma − viena didžiausių aliuvinių lygumų Azijoje, esanti Himalajų papėdėje. Jos ilgis nuo Bengalijos įlankos iki Arabijos jūros siekia apie 3000 km, o plotis 250−350 km.