Šaučikių senovės žemdirbystės vieta
| Šaučikių senovės žemdirbystės vieta | |||
|---|---|---|---|
  Šaučikių senovės žemdirbystės vieta |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Imbarės seniūnija | ||
| Plotas | 20 ha | ||
| Naudotas | XV - XIX a. | ||
| Žvalgytas | 2003, 2004 m. | ||
Šaučikių senovės žemdirbystės vieta yra šiaurės rytiniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, 0,7 km į rytus nuo kelio Skuodas-Salantai, Erlos upės kairiajame krante, Šaučikynės (Šaučikių) miško pietvakarinėje dalyje. Saugotinas kultūros paveldo objektas. Vertė – archeologinė, istorinė.
Vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaučikių kaimo žemių rytiniame pakraštyje, miške, apie 20 ha plote išliko akmenų krūsnių ir pylimų, kurie išsidėstę Erlos upės pakrantės aukštumose. Pietinėje-pietvakarinėje dalyje dominuoja krūsnys, kurių skersmuo 1,5-3 m, o aukštis iki 0,2-0,3 m. Pylimų daugiausia šiaurės vakarinėje laukų dalyje. Jie iki 2 m pločio, suplokštėję, pasidengę miškožemio sluoksniu, iki 0,2 cm aukščio. Dalis akmenų krūsnių nuardyta.
Senovės žemdirbystės vietos pietvakariniame pakraštyje yra vėlyvos kaimo kapinaitės, apjuostos griovio, kurį kasant apardyta dalis krūsnių.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2003 m. išaiškino Vilniaus universiteto ir Kretingos muziejaus archeologinė žvalgomoji ekspedicija (vadovas Algimantas Merkevičius).
2004 m. apmatavo ir kartografavo Algimantas Merkevičius, Rėda Nemickienė (Vilniaus universitetas), Julius Kanarskas (Kretingos muziejus) ir Renaldas Augustinavičius (Kultūros paveldo centras).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Julius Kanarskas. Ankstyvosios žemdirbystės laukų sistemos Vakarų Lietuvoje. – Kretinga, 2004. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 1, b. 318. – L. 26.