Nepakeičiamosios aminorūgštys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Nepakeičiamosios aminorūgštys – tai tokios aminorūgštys, kurios turi būti gaunamos su maistu, nes jos organizme nesintetinamos arba sintetinami nepakankami jų kiekiai. Kai kurios nepakeičiamosios aminorūgštys vartojamos sintetinant pakeičiamąsias. Šis procesas vadinamas peramininimu. Pavyzdžiui, žinduoliai fenilalaniną gali paversti pakeičiamąja aminorūgštimi tirozinu.

Žmogaus organizmui nepakeičiamos aminorūgštys yra fenilalaninas, histidinas, izoleucinas, leucinas, lizinas, metioninas, treoninas, triptofanas ir valinas. Dar šešios aminorūgštys žmogui yra sąlyginai nepakeičiamos, t.y., jų sintezė tam tikromis sąlygomis gali būti ribota. Šios aminorūgštys yra argininas, cisteinas, glicinas, glutaminas, prolinas ir tirozinas. Pakeičiamosios aminorūgštys žmogaus organizme yra alaninas, asparto rūgštis, asparaginas, glutamo rūgštis ir serinas.

Aminorūgščių šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grikiai, bolivinės balandos ir soja suteikia pakankamus visų devynių minėtų aminorūgščių (įskaitant histidiną) kiekius. Pupelės turi mažai metionino ir triptofano, bet turi pakankamai izoleucino ir lizino. Ryžiai turi ribotą kiekį izoleucino ir lizino, bet turi pakankamus kiekius metionino ir triptofano. Valgant pupeles ir ryžius kūnas gauna visas reikalingas maistines aminorūgštis.