Neeuklidinė geometrija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Trikampis elipsinėje, hiperbolinėje ir euklidinėje geometrijoje.

Neeuklidinė geometrija – plačiąja prasme, bet kokia geometrija, kuri skiriasi nuo Euklidinės (parabolinės) geometrijos.[1] Tačiau tradiciškai terminas „neeuklidinė geometrija“ yra labiau taikomas siauresne prasme ir apima tik dvi geometrines sistemas: Lobačevskio hiperbolinę geometriją ir į ją panašią sferinę geometriją arba (Rymano geometriją ir elipsinę geometriją).

Neeuklidinėse geometrijose kreivės yra naudojamos kaip tiesės Euklidinėje geometrijoje. Nulinis kreivumas atitinka Euklidinę geometriją, teigiamas kreivumas - sferinę, Riemanno arba elipsinę geometriją, o neigiamas kreivumas – Lobačevskio geometriją.

Trikampiai neeuklidinėse geometrijose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sferos paviršius nėra Euklidinis ir dėl to trikampio kampų suma yra didesnė nei 180°. Nors lokaliai Euklido geometrijos dėsniai yra tinkami, pavyzdžiui, mažame trikampyje žemės paviršiuje trikampio kampų suma yra beveik lygi 180°.

Neeuklidinėse geometrijose kaip ir Euklidinėse galima nubrėžti trikampius, tačiau skiriasi jų savybės. Neeuklidinėse geometrijose nėra nei stačių kampų, nei nevienodų panašių trikampių. Trikampio vidinių kampų suma yra lygi 180° tik Euklidinėje geometrijoje, bet ne kitose.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Neeuklidinė geometrija(parengė Edmundas Mazėtis). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-02-26).