Nedzingės valsčius
Išvaizda
54°15′š. pl. 24°20′r. ilg. / 54.25°š. pl. 24.33°r. ilg.
Nedzingės valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: XIX a. – 1933 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Nedzingė |
Rusijos imperija | |
Vilniaus gubernija | Trakų apskritis (186?–1915) |
Lenkija | |
Vilniaus apygarda | Trakų apskritis (1919–1920) |
Lietuva | |
Alytaus apskritis (1923?–1933) | |
Nedzingės valsčius (rus. Нединговская волость, lenk. gmina Niedzingi) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Nedzingė.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčius įkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje.[1] Panaikintas apie 1933 m.
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1869 m. | 2300 | 412 kiemų [2] | 39 | ||
1874 m. | 2290 | 307 kiemai [3] | 6 seniūnijos | 40 | |
1880 m. | 3353 | 268 kiemai [4] | 6 seniūnijos | 43 | |
1885 m. | 4469 | 427 kiemai [5] | 6 seniūnijos | 43 | |
1890 m. | 4214 | 427 kiemai [6] | 2 seniūnijos | 43 | |
1923 m. [7] | 107 | 3322 | 661 | ||
1932 m. | 85 | 4642 | 7 seniūnijos [8] |
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- I. Voščinas, nuo 1884 m.[9]
- Adolfas Bleda, 1932 m.[10]
Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[11] | Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[12] | Seniūnija, 1932 m.[13] |
---|---|---|---|
Geidukonys | Гейдуканское | Hejdukany | - |
Kucakiemis | - | - | Kucakiemio seniūnija |
Masališkės | Массалишское | Massaliszki | - |
Meškučiai | Мешкуцкое | Mieszkucie | Meškučių seniūnija |
Nedzingė | Недзинговское | Niedzingi | Nedzingės seniūnija |
Perloja | - | - | Perlojos seniūnija |
Pilvingiai | Пильвинговское | Pilwingi | Pilvingių seniūnija |
Rimėnai | Рымянцовское | Rymiańce | - |
Rokančiai | - | - | Rokančių seniūnija |
Tolkūnai | - | - | Tolkūnų seniūnija |
Iš viso: | 6 seniūnijos | 6 seniūnijos | 7 seniūnijos |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1923 m. gyveno 3322 žmonės:
- Lietuviai – 87,29% (2900);
- Lenkai – 9,75% (324);
- Žydai – 1,47% (49);
- Rusai – 0,99% (33);
- Kiti – 0,48% (16).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546–557 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546 psl.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 305–306 psl.
- ↑ Niedzingi. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 65 psl. (lenk.)
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 555 psl.