Darbo laikas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Terminalas laiko apskaitai (RFID technika

Darbo laikas - laikas, kurį (yra arba turi būti) dirbamas darbas, taip pat jam priskiriamas laikas. Lietuvos darbo teisėje - laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai (LR darbo kodeksas, 142 str.)[1]. Darbo laikas yra skaičiuojamas, vedama speciali jo apskaita. Gali būti įprastinė arba suminė (kai dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbuotojų kategorijai nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės).

Lietuva[taisyti | redaguoti kodą]

Struktūra[taisyti | redaguoti kodą]

Į darbo laiką įeina (LR DK 143 str. 1 d.):

  • faktiškai dirbtas laikas, budėjimas darbe ir namuose;
  • tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas;
  • laikas, reikalingas darbo vietai, darbo įrankiams, saugos priemonėms paruošti ir sutvarkyti;
  • pertraukos darbe, pagal norminius teisės aktus įskaitomos į darbo laiką;
  • privalomų medicininių apžiūrų laikas;
  • stažuotė, kvalifikacijos kėlimas darbovietėje ar mokymo centruose;
  • nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos;
  • prastovos laikas;
  • kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai.

Į darbo laiką neįeina:

Trukmė[taisyti | redaguoti kodą]

Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę (LR DK 144 str. 1 d.). Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti 8 darbo valandų (LR DK 144 str. 2 d.). Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per 7 dienas neturi viršyti 48 valandų (LR DK 144 str. 3 d.).

Tam tikrų kategorijų (gydymo, globos (rūpybos), vaikų auklėjimo įstaigų, energetikos, ryšių specializuotų tarnybų bei avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kitų tarnybų, dirbančių nepertraukiamo budėjimo režimu) darbuotojams, budėtojams patalpose darbo laikas gali būti iki 24 valandų per parą. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per 7 dienų laikotarpį neturi viršyti 48 valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos. Tokių darbų sąrašą tvirtina LR Vyriausybė.

Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip 12 valandų.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. LR darbo kodeksas (2009-12-21 redakcija)