Pereiti prie turinio

Neapolio nacionalinis archeologijos muziejus

Koordinatės: 40°51′12.16″ š. pl. 14°15′01.75″ r. ilg. / 40.8533778°š. pl. 14.2504861°r. ilg. / 40.8533778; 14.2504861
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

40°51′12.16″ š. pl. 14°15′01.75″ r. ilg. / 40.8533778°š. pl. 14.2504861°r. ilg. / 40.8533778; 14.2504861

Neapolio nacionalinis archeologijos muziejus
Muziejaus fasadas
Įkurtas apie 1750 m.
Vieta Piazza Museo, 19 Neapolis, Kampanija, Italija
Tematika Senovės istorija
Meno dirbiniai
Plotas 12650 m²
Lankytojai 452 038 (2016 m.)[1]
Vadovas Paolo Giulierini
Interneto svetainė museoarcheologiconapoli.it

Neapolio nacionalinis archeologijos muziejus (it. Museo Archeologico Nazionale di Napoli) – muziejus Neapolyje, pietų Italijoje. Muziejuje laikoma gausi archeologinių radinių kolekcija iš Pompėjos, Stabijų ir Herkulaniumo. Tarp kolekcijų yra aukščiausios kokybės meno gaminių iš Senovės Graikijos, Senovės Romos ir Renesanso laikotarpių. Šis muziejus laikomas vienu svarbiausių archeologijos muziejų šalyje ir visame pasaulyje.

2016 m. muziejų aplankė 452 038 lankytojai.[2]

Didelę dalį muziejaus kolekcijų sudaro senovės Graikijos ir Romos archeologiniai radiniai. Visų meno dirbinių ir radinių pagrindas yra Farnezės kolekcija. Joje yra įvairūs brangakmeniai, skulptūros ir kiti radiniai. Vienas žinomiausių muziejuje laikomų eksponatų yra Herkulaniumo papirusas, išlikęs po Vezuvijaus išsiveržimo.

Muziejuje yra gausu žinomų marmurinių skulptūrų:

  • Farnezės Herkulis – antikinė skulptūra, sukurta III a. ir laikoma dar ankstesnės Lisipo kurtos statulos kopija.
  • Farnezės Atlantas yra seniausia išlikusi Atlanto skulptūra iš graikų mitologijos.
  • Farnezės jautis – laikoma didžiausia antikine skulptūra, iškalta iš vieno marmuro luisto, ir išlikusia iki šių dienų. Vaizduoja Dirkės mirtį.
  • Harmodžio ir Aristogeitono skulptūra – romėniška bronzinės skulptūros, stovėjusios Atėnuose, kopija.
  • Kalipygo Venera
  • Farnezės Artemidė – taip pat graikiško originalo kopija.
  • Romos imperatorių biustų kolekcija.

Muziejaus mozaikų kolekciją sudaro radiniai Pompėjoje ir Vezuvijaus apylinkėse. Kolekcijoje yra Aleksandro mozaika, datuojama 100 m. pr. m. e. Šiame kūrinyje vaizduojamas Aleksandro Didžiojo mūšis su Darijumi III.

Šiame muziejuje yra apie 2 500 Senovės Egipto radinių ir mumijų. Pagal šį skaičių muziejus atsilieka tik nuo Turino, Florencijos ir Bolonijos muziejų. Beveik visą kolekciją sudaro dviejų žmonių privačios kolekcijos – XVIII a. Stefano Borgios ir XIX a. pradžios Picchianti.

Paslapties kambarys (Gabbinete) – Burbonų dinastijos duotas pavadinimas privatiems kambariams, kuriuose šiuo metu eksponuojami erotikos ir sekso meno dirbiniai, daugiausiai rasti Pompėjoje ir Herkulaniume. Tarp dirbinių gausu statulų, freskų ir kasdieninių daiktų, papuoštų erotikos simboliais. Po 1848 m. revoliucijos monarchai įsakė visas šias kolekcijas sunaikinti. 1860 m., miestą užėmus Garibaldžiui, jis įsakė kolekciją atidaryti ir padaryti ją prieinamą visuomenei. Kolekcijos prieinamumo ribojimas visada buvo paslapties kambario bruožas. Italijos karalystės laikotarpiu cenzūra populiarėjo, o savo piką pasiekė fašizmo laikais. Situacija sušvelninta 1971 m., o visiškai prieinama visuomenei kolekcija tapo 2000 m. Nuo to laiko visi norintys gali lankyti šią muziejaus ekspoziciją, o vaikai iki 14 m. tai gali daryti lydimi suagusiųjų.