Nameisis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Žiemgalių valdovas Nameisis (dail. Artūras Slapšys).

Nameisis (liet. Nameišis, lot. Nameise, Nameyxe, taip pat latv. Namejs, Nameitis, m. po 1281 m. Lietuvoje ar Prūsijoje) – XIII a. 8-9 dešimtmečio žiemgalių kunigaikštis. XIII a. pabaigos – XIV a. pradžios Eiliuotoji Livonijos kronika ir kiti šaltiniai Nameisį vadino karaliumi (lot. kunic, rex).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1272 m., žuvus kunigaikščiui ŠabiuiTervetės valdė didžiąją Žiemgalos dalį, išskyrus vokiečių užimtą Mežuotnę. 12791281 m. vadovavo žiemgalių sukilimui, kuris prasidėjo, kai Livonijos ordinas 1279 m. kovo 5 d. pralaimėjo lietuviams Ašeradės mūšyje. Lietuviai rėmė Nameisį, šis siuntė jiems paimtus į nelaisvę Livonijos ordino riterius. Pripažino Lietuvos didžiojo kunigaikščio Traidenio valdžią, Livonijos ordinui, kuriam vadovavo magistras Konradas Foichtvangenas, nuslopinus žiemgalių sukilimą pasitraukė į Lietuvą.

Veikiausiai jo vadovaujami žiemgaliai apie 1281 m. kartu su lietuviais užėmė Livonijos ordino valdomą buvusios kunigaikštystės centrą Jersiką. 1281 m. rudenį vadovavo dideliam lietuvių kariuomenės žygiui į Prūsijos Sembą prieš Vokiečių ordiną. [1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rimantas JasasNameisis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 21 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]