Pereiti prie turinio

Nameisis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Nameisis (liet. Nameišis, lot. Nameise, Nameyxe, taip pat latv. Namejs, Nameitis, m. po 1281 m. Lietuvoje ar Prūsijoje) – XIII a. 8-9 dešimtmečio žiemgalių kunigaikštis. XIII a. pabaigos – XIV a. pradžios Eiliuotoji Livonijos kronika ir kiti šaltiniai Nameisį vadino karaliumi (lot. kunic, rex).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1272 m., žuvus kunigaikščiui ŠabiuiTervetės valdė didžiąją Žiemgalos dalį, išskyrus vokiečių užimtą Mežuotnę. 12791281 m. vadovavo žiemgalių sukilimui, kuris prasidėjo, kai Livonijos ordinas 1279 m. kovo 5 d. pralaimėjo lietuviams Ašeradės mūšyje. Lietuviai rėmė Nameisį, šis siuntė jiems paimtus į nelaisvę Livonijos ordino riterius. Pripažino Lietuvos didžiojo kunigaikščio Traidenio valdžią, Livonijos ordinui, kuriam vadovavo magistras Konradas Foichtvangenas, nuslopinus žiemgalių sukilimą pasitraukė į Lietuvą.

Veikiausiai jo vadovaujami žiemgaliai apie 1281 m. kartu su lietuviais užėmė Livonijos ordino valdomą buvusios kunigaikštystės centrą Jersiką. 1281 m. rudenį vadovavo dideliam lietuvių kariuomenės žygiui į Prūsijos Sembą prieš Vokiečių ordiną.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rimantas JasasNameisis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 21 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]