NASCAR

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
NASCAR
NASCAR logo 2017.svg
Kategorija Gamyklinių automobilių lenktynės
Šalys/regionas Jungtinės Amerikos Valstijos JAV
Pirmas sezonas 1948 m.
Oficiali svetainė nascar.com

Nacionalinė gamyklinių automobilių lenktynių asociacija (National Association of Stock Car Automobile Racing, NASCAR) – didžiausia su automobilių sportu susijusi organizacija Jungtinėse Amerikos Valstijose. NASCAR kontroliuoja tris valstybinio lygio čempionatus – „Sprint Cup“, „Nationwide Series“ bei „Craftsman Truck Series“, septynis regioninio lygio čempionatus ir vieną vietinės reikšmės turnyrą. Iš viso NASCAR per metus surengia daugiau kaip 1500 lenktynių, vykstančių daugiau nei 100 trasų, esančių 38 JAV valstijose bei keliose trasose Kanadoje ir Meksikoje. Nuo 1996 iki 1998 m. NASCAR rengė ir parodomąsias lenktynes Japonijoje.

Pradžioje buvusi regioninė asociacija, veikusi tik pietrytinėje JAV dalyje, šiuo metu NASCAR yra antra pagal populiarumą ir televizijos reitingus Jungtinėse Valstijose ir nusileidžia tik Nacionalinei Futbolo Lygai (NFL), be to, NASCAR lenktynės transliuojamos į daugiau nei 150 pasaulio valstybių. NASCAR rengia net 17 iš 20 lankomiausių sporto renginių JAV, turi apie 75 milijonus fanų, kurie per metus atneša virš dviejų milijardų JAV dolerių grynųjų pajamų pirkdami NASCAR licenzijuotus produktus. Negana to, NASCAR gerbėjai yra laikomi lojaliausiais savo mėgiamam sportui, todėl kompanijos iš „Fortune 500“ sąrašo yra labiau linkusios remti NASCAR nei kitas sporto šakas.

NASCAR pagrindinė būstinė yra Deitona Byče (Daytona Beach, Florida),[1] tačiau asociacija dar turi filialus Šarlotėje (Charlotte), Mūrsvilyje (Moorsville), Konkorde (Concord) ir Konoveryje (Conover, visi keturi miestai yra Šiaurės Karolinoje), taip pat Los Andžele (Los Angeles, Kalifornija), Niujorke (New York City, Niujorkas) bei Arkanzase. Be to, NASCAR turi ir tarptautinius filialus Toronte (Toronto, Kanada) ir Meksike (Ciudad de México, Meksika).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

BuschSeriesFieldAtTexasApril2007.jpg
NASCAR practice.jpg

Įkūrimas ir ankstyvoji istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gamyklinių automobilių lenktynių istorijos pradžia siejama su butlegerių veikla, kontrabandos pervežimais.[2][3] Siekdami pasprukti nuo policijos, butlegeriai rinkdavosi nedidelius, greitus automobilius. Tam, kad automobiliai būtų greitesni ir manevringesni, neretai automobiliai būdavo modifikuojami.[3] Kitas logiškas žingsnis buvo lenktynės tarp tokių automobilių savininkų. Jos tapo ypač populiariu laisvalaikio praleidimo būdu kaimietiškuose JAV pietuose, ypač Vilkso apygardoje (Wilkes County) Šiaurės Karolinoje.

Dauguma lenktynėse dalyvaujančių automobilių buvo specialiai sutvirtinami ir palengvinami. Williamas France’as Vyresnysis pastebėjo, kad publika labiau mėgo stebėti nemodifikuotų, „gamyklinių“ automobilių lenktynes, ir pats suorganizavo keletą lenktynių prieš Antrąjį pasaulinį karą. 1947 m. jis nusprendė, kad ši lenktynių rūšis negalės vystytis be formalios valdančiosios organizacijos su nustatytomis taisyklėmis, tvarkaraščiu bei organizuojamu čempionatu. 1948 m. vasario 23 d. kartu su Edu Otto W. France’as įkūrė NASCAR.[4] Pirmosios NASCAR sankcionuotos griežtai gamyklinių automobilių lenktynės įvyko 1949 m. birželio 19 d. „Charlotte Speedway“ trasoje (tai nėra ta pati trasa, kaip „Lowe’s Motor Speedway“, esanti prie Šarlotės ir rengianti lenktynes šiais laikais).

Pradžioje čempionatas buvo žinomas „Griežtai gamyklinių automobilių diviziono“ (Strict Stock Division) pavadinimu, tačiau jau 1950 m. buvo pervadintas į „Didžiąją nacionalinę seriją“ (Grand National Series). Per artimiausius penkiolika metų taisyklės leido vis didesnius pakeitimus saugumo, greičio ir manevringumo dėlei ir jau nuo septintojo dešimtmečio vidurio automobiliai iš principo buvo sukurti specialiai lenktyniavimui ir tik iš išorės atrodė kaip gamykliniai modeliai.

Dauguma čempionato trasų buvo ovalo formos, jų ilgis sudarė nuo pusės iki vienos mylios (nuo 800 iki 1600 metrų), tačiau jau 1950 m. buvo pastatytas pirmasis „supergreitkelis“ Darlingtone (Darlington, Pietų Karolina), kuris tuo metu buvo ilgiausias (1,38 mylios arba 2,22 kilometro ilgio), plačiausias ir greičiausias ovalas visoje serijoje, o jo posūkiai buvo pakreipti didžiausiu kampu į horizontą – net 24°. Be to, trasa Daitonoje iki 1959 m. buvo sudaryta iš 3 mylių (4,83 kilometrų) ilgio paplūdimio atkarpos ir atgal einančios tokio paties ilgio pakrantės automagistralės. 1959 metais Williamas France’as finansavo „Daytona International Speedway“ statybą. Tai buvo pustrečios mylios (4,02 kilometro) ilgio triovalas su 30° į horizontą pasvirusiais posūkiais, kuris kaipmat tapo ir iki šiol tapo visos NASCAR organizacijos simboliu. Trasos statyba buvo susijusi su nemenka rizika, kadangi didžioji jos dalis buvo pelkėje, tačiau problemos buvo išspręstos ovalo viduje sukūrus dirbtinį ežerą.

Sporto augimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

NASCAR šeštajame dešimtmetyje susilaukė didelio dėmesio iš automobilių gamintojų, kurie įžvelgė serijoje puikią galimybę reklamuoti savo produkciją ir taip padidinti pardavimų skaičių. Įvairiais metais „Ford Motor Company“ (gaminusi „Ford“ ir „Mercury“ automobilius), „General Motors“ („Chevrolet“ ir „Pontiac“ gamintojas) bei „Chrysler“ (gaminusi „Dodge“, „Chrysler“ ir „Plymouth“) turėjo savo nuosavas gamyklines komandas, kartais atvirai, kartais paslapčiomis, oficialiai apsimesdamos, jog jos neturi nieko bendro su lenktyniavimu. Nors NASCAR organizuojamos lenktynės tuo metu nebuvo plačiai žinomas už JAV pietryčių ribų, kelios išskirtinesnės asmenybės, pavyzdžiui, Junioras Johnsonas, Lee Petty, Curtisas Turneris, Fireballas Robertsas ir Smokey Yunickas, tapo gerai žinomos tarp lenktynininkų.

Beveik visos lenktynės tuo metu ir buvo organizuojamos JAV pietryčiuose, visų pirma dėl to, kad to reikalavo automobilių, detalių ir mechanikų transportavimo išlaidos. Dauguma trasų buvo vietinės reikšmės purvo ir asfalto ovalai, kurie rengdavo šeštadienines lenktynes vietiniams, kai nevykdavo Didžiosios nacionalinės serijos lenktynės. Išimtis iš šios taisyklės buvo „Riverside Speedway“ Riversaide, Kalifornijoje. Tradiciškai lenktynės šioje trasoje dėl susijusių kelionės išlaidų žymėdavo sezono pradžią ar pabaigą. Be to, tai buvo vienintelis ne ovalas NASCAR organizuojamuose čempionatuose iki pat 1988 m., kai ši trasa dėl nesaugumo buvo uždaryta. Taip pat tai buvo vienintelė trasa Amerikos vakaruose iki pat 1970 m., kai Kalifornijoje buvo atidarytas „Ontario Motor Speedway“ supergreitkelis.

Modernioji era[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1970 m. NASCAR patyrė esminius pokyčius savo struktūroje. Čempionatą pradėjo remti tabako bendrovė „R. J. Reynolds Tobacco Company“, kuri, uždraudus tabako gaminių reklamą televizijoje, ieškojo naujų būdų platinti savo produkciją. „Winston Cup“ tapo aukščiausio lygio varžybomis su visiškai nauja taškų skaičiavimo sistema ir žymia finansine parama tiems lenktynininkams, kurie čempionatuose kovojo dėl taškų. Didžiosios nacionalinės serijos perėjo žemesniajai lygai, kuri netrukus susirado rėmėją ir buvo pervadinta „Busch Series“. Nuo aštuntojo dešimtmečio vidurio NASCAR lenktynės pamažėle prasimušė ir į televiziją, susilaukdamos reportažų įvairiose sportui skirtose laidose.

1979 m. „Daytona 500“ lenktynės tapo istorinėmis, nes jos buvo pirmosios, nuo starto iki finišo tiesiogiai transliuotos per CBS televiziją. Paskutiniame rate lenktynių lyderiai, Cale’as Yarboroughas ir Donnie Alissonas, kovodami dėl pirmosios vietos susidūrė, ir pergalė atiteko pro juos prasmukusiam Richardui Petty. Abu nukentėjeliai išlipo iš savo automobilių ir susirėmė muštynėse, į kurias įsivėlė ir Donnie brolis Bobby Alissonas. Šis vaizdas, tiesiogiai transliuotas per visas Jungtines Amerikos Valstijas, parodė šio sporto įtampą, kovingumą, kas kaipmat patraukė milžinišką žiūrovų auditoriją. Be abejo, sunkios sniego audros, siautusios rytinėje JAV pakrantėje, taip pat prisidėjo prie to, kad dauguma potencialių sporto fanų tuo metu buvo namuose.

Modernioji era, pačios NASCAR datuojama nuo 1972 m. sezono, išsiskyrė pasikeitusia čempionato strategija. Pinigai, duodami už čempionate surinktus taškus, tapo rimtu stimulu, todėl dauguma lenktynininkų, anksčiau lenktyniavusių tik dėl pergalių tam tikrose trasose, buvo paskatinti dalyvauti visame čempionate, o ne vienam tai ilgainiui pasidarė ir pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu. Galima teigti, kad nuo 1972 metų NASCAR rengiamos lenktynės tapo profesionaliu sportu.

NASCAR užsienyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmosios NASCAR sankcionuotos lenktynės už JAV ribų buvo surengtos 1952 m. birželio 1 d. Tai buvo 200 ratų lenktynės pusės mylios (800 metrų) ilgio purvo ovale Stamfordo Parke, Ontarijuje, prie Niagaros krioklių. 1958 m. birželio 18 d. visų laikų geriausiu NASCAR lenktynininku kartais tituluojamas Richardas Petty debiutavo lenktynėse Toronte. Jis patyrė avariją 55 rate iš 100, o pergalė atiteko jo tėvui Lee Petty.

Parodomosios lenktynės, už kurias nebuvo skiriami čempionato taškai, buvo surengtos 1988 m. Australijoje (nugalėjo Neilas Bonnettas) bei 1996 m. Japonijoje, Sudzukos trasoje (nugalėjo Rusty Wallace’as). Be to, lenktynės Japonijoje buvo surengtos ir 1997 bei 1998 m. 2005 m. kovo 6 d., po beveik 47 metų pertraukos, NASCAR vėl surengė įskaitines lenktynes už JAV ribų. Nugalėtoju sudėtingoje „Autodromo de Hermanos y Rodriguez“ trasoje Mechike tapo tais pačiais metais antrą kartą iš eilės čempionu tapęs Martinas Truexas Jaunesnysis. Vikiteka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Racing FAQ, NASCAR Trivia and TECH Questions“. Jayski LLC, ;; Owned and served by ESPN. 2009-02-15. Suarchyvuotas originalas 2009-04-04. Nuoroda tikrinta 2009-04-18. 
  2. „NASCAR Rooted in Prohibition Bootlegging“. Prohibition: An Interactive History. 
  3. 3,0 3,1 Klein, Christopher. „How Prohibition Gave Birth to NASCAR“. HISTORY. 
  4. Induction in the Automotive Hall of Fame Archyvuota kopija 2016-03-03 iš Wayback Machine projekto.. Nuoroda tikrinta 2009-04-18.