Mykolas Pečeliūnas

Mykolas Pečeliūnas (lenk. Michał Peczeluna; 1908 m. gruodžio 29 d. Naujasodžio kaime, Kauno apskritis, Kauno gubernija – 2008 m. lapkričio 27 d. Panemunėje; palaidotas Kulvoje) – lietuvis tarnautojas, Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1930 m. baigė Kauno mokytojų seminariją, vėliau studijavo geografiją Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Išklausęs privalomą kursą, diplomo nesigynė, o stojo mokytis ekonomikos toje pačioje aukštojoje mokykloje ir studijavo tris semestrus. Nuo 1934 m. dirbo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose.

Antrojo pasaulinio karo pradžioje Kaune dalyvavo 1941 m. sukilime. 1943 m. kovo 16 d. kartu su kitais lietuvių inteligentais buvo nacistinės Vokietijos gestapo areštuotas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Ištvėrė sunkias kalinimo sąlygas, daug padėjo kartu kentėjusiam kunigui Alfonsui Lipniūnui. 1945 m. kovo 12 d. stovyklą užėmė Raudonoji armija. Kartu su kitais jis buvo priskirtas padėti gydytojams teikiant medicininę pagalbą buvusiems kaliniams. Siautėjo vidurių ir dėmėtosios šiltinių epidemijos, šiomis ligomis persirgo ir M. Pečeliūnas.

1946–1948 m. dirbo Pucko miesto ligoninės Tiekimo skyriuje, 1947 m. priėmė Lenkijos pilietybę. 1949 m. kelis mėnesius buvo Vroclavo Šv. Juozapo ligoninės ūkio darbuotojas. 1949 m. pab. įsidarbino Gdansko medicinos akademijos Pirkimų skyriuje, vėliau - Investicijų skyriuje, pastarajam nuo 1952 m. vadovavo. 1975 m. išėjo į pensiją, tačiau dar iki 1989 m. liko toliau darbuotis Gdansko medicinos akademijos Investicijų padalinyje.

Po to, kaip pensininkas, apsigyveno Senelių namuose Gdanske, 2008 m. buvo perkeltas į Kauno Panemunės senelių namus, kur ir mirė.