Mykolas Bajarūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Mykolas Bajarūnas (1882 m. rugsėjo 28 d. Voroncovo Aleksandrovka, Stavropolio gubernija1939 m. Magadanas Kolymoje) – geografas, geologas ir paleontologas. Didžiąją savo gyvenimo dalį skyrė Užkaspijo Mangyšlako dykviečių tyrinėjimams.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė tremtinių, 1863 m. sukilimo dalyvių šeimoje. 19051910 m. studijavo Kijevo universitete. Mangyšlaką pirmą kartą aplankė 1907 m. būdamas studentu, drauge su savo mokytoju prof. N. Andrusovu surado mangano rūdos telkinius, pirmasis atkreipė dėmesį į Tiubedžiko ir Karasiazo naftos požymius.

Nuo 1910 m. pradėjo savarankiškus tyrinėjimus, kuriuos su nedidelėmis pertraukomis vykdė visą gyvenimą. Nuo 1913 m. Sankt Peterburgo mokslų akademijos Geologijos muziejaus darbuotojas, vėliau Paleontologijos sektoriaus Bestuburių skyriaus vedėjas. Kartu Geologijos komiteto darbuotojas, nuo 1934 m. TSRS mokslų akademijos Geologijos instituto Maskvoje darbuotojas. 1935 m. geologijos ir mineralogijos mokslų kandidatas.

1937 m. apkaltintas šnipinėjimu ir išsiųstas į GULAG'o koncentracijos stovyklą Kolymoje, kur tragiškai žuvo 1939 m. Po 15 metų TSRS mokslų akademijai tarpininkaujant reabilituotas.[1]

Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Patikslino Mangyšlako geografinius žemėlapius, pirmasis išaiškino šio pusiasalio pagrindinius tektoninius ir stratigrafinius bruožus. Ypatingą dėmesį skyrė juros, kreidos, paleogeno, neogeno nuogulų stratigrafijai. Kaip paleontologas daug tyrė triaso ceratitus, viršutinės kreidos ir paleogeno jūrinius ežius, paleogeno ir neogeno moliuskus. 1912 m. jo paskelbti apatinio oligoceno moliuskų aprašymai ir šiandien nėra praradę savo mokslinės reikšmės.

Didelę praktinę reikšmę turėjo jo naudingųjų iškasenų Mangyšlake paieškos darbai, sudarė naftos paieškoms skirtą geologinį žemėlapį. Jo tyrimai praplėtė tuometines geologų žinias apie Mangyšlako juros amžiaus akmens anglį, surado akmens anglies plotus į rytus ir pietryčius nuo Karatau kalnagūbrio. Čia surado ir įvairių metalų rūdų. Atliko tyrimus Saratovo srityje, Šiaurės Kaukaze, Gruzijoje, Azerbaidžane, tyrė kitų surinktas paleontologines kolekcijas. 1940-1941 m. paskelbtame geologiniame žemėlapyje Mangyšlako geologija parodyta pagal M. Bajarūno atliktų tyrimų duomenis. Paskelbė apie 40 mokslinių straipsnių iš šiaurės Kaukazo, Užkaukazės, Vidurinės Azijos, Vakarų Sibiro geologijos ir paleontologijos.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vytautas Skuodis, Juozas Paškevičius, Vytautas Lelešius. Mykolas Bajarūnas – geologas ir paleontologas. Geologija, 2002 m. Nr.4.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vytautas Skuodis. Mykolas Bajarūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 456 psl.