Juozas Paškevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Juozas Paškevičius
Gimė: 1924 m. kovo 19 d. (95 metai)
Anykščių rajone, Dabužėlių kaime (prieškarinėje administracijoje Ukmergės apskrityje, Kavarsko valsčiuje, Dabužių seniūnijoje)
Veikla: geologas, gamtos mokslų habilituotas daktaras (1973), profesorius (1975), 1994 m. Lietuvos mokslo tarybos nostrifikuotas profesoriaus mokslinis vardas
Žymūs apdovanojimai:

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anksti, 1925 m., vos būdamas pusantrų metų, neteko tėvelio. Augo mažažemio valstiečio 6 vaikų šeimoje. 1934 m. baigė Dabužių pradinę mokyklą, 19341941 m. nesant galimybės toliau mokytis patyrė samdomo piemenėlio dalią, mažame šeimos ūkelyje išmoko dirbti visus žemės ūkio, kaimo statybininko, staliaus ir miško darbus. Sulaukęs 17 metų pats nusprendė siekti mokslo. 1943 m. baigė Veprių žemės ūkio mokyklą., kurioje vokiečiai per prievartą norėjo išsiųsti į Reicho darbo tarnybą, tačiau jos išvengė. 19431944 mokėsi Vilniaus vidurinėje sodininkystės mokykloje, baigė jos pirmąjį kursą. Grįžtant karo frontui, 1944 m. liepos mėnesį pėsčias parėjo iš Vilniaus į tėviškę. Antrame sovietmetyje, rugpjūtyje, paskelbus vyrų mobilizaciją į kariuomenę, slapstėsi iki gruodžio pabaigos. 1945 m. dirbo Ukmergės žemės ūkio skyriaus, Musninkų valsčiaus agronomu. 1945 m. rugsėjo mėnesį iškilus pavojui būti areštuotam, išvyko į Vilnių, mokėsi Vilniaus žemės ūkio technikume, jį baigę 1947 m. 1945 m. lankė Vilniaus suaugusių gimnaziją. 19471948 m.dirbo sodininku Vilniaus apželdinimo treste. 19471948 m. studijavo Vilniaus pedagoginio instituto Gamtos ir geografijos fakultete, baigė jo pirmąjį kursą. 1948 m. pakeitė specialybę, studijavo Vilniaus universiteto Geologijos skyriuje, jį baigė 1952 m ir įgijo geologo kvalifikaciją. 1949 m. vedė Anelę Maliukevičiūtę, 1951 m. gimė sūnus Algimantas, O 1956 m. – duktė Jūratė. 19491952 m. dirbo Vilniaus universiteto Geologijos katedros vyr. laborantu. Baigęs universitetą buvo skiriamas darbui į Karagandos geologijos valdybą. Į minėtą valdybą neišvyko dėl tik ką gimusio sūnaus. 1952 m. vasarą dirbo Lietuvos MA Rytų Lietuvos gamtinių resursų tyrimo ekspedicijoje, tyrinėjo molynus, o antroje vasaros pusėje ir rudenį savarankiškai tyrinėjo Kauno ir Šiaulių apskričių molynus. 19521953 m. įsidarbino Geologijos ir geografijos institute jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, parašė ataskaitą apie minėtų molynų tyrimus. 1952 m. rudens semestre Vilniaus universiteto Mineralogijos katedroje skaitė |hidrogeologijos kursą, vadovavo hidrocheminiams laboratoriniams darbams. 19531963 m. Geologijos katedros vyr. dėstytojas, 19631973 m. Geologijos ir mineralogijos katedros docentas, 19731990 m. profesorius, katedros vedėjas. Turėjo didelį pedagoginio darbo krūvį, skaitė net 20 įvairių geologinių kursų, vadovavo mokomosioms geologinėms praktikoms Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Kryme, priešdiplominei praktikai Lietuvoje, Baltarusijoje, Karaliaučiaus krašte. Vadovavo 48 studentams rengiantiems diplominius darbus. Vadovavo ir oponavo 21 disertaciniam darbui. Dalyvavo geologinėse ekspedicijose Valkininkų-Varėnos rajone (19501951), Estijoje (1961), Ukrainoje, Podolėje (1961), Leningrado srityje (1962), Vidurinėje Azijoje, Tianšanio k. (1966). Lankėsi turistinėse-mokslinėse kelionėse Lenkijoje ir Čekoslovakijoje (1964), šeimyninėje pažintinėje-mokslinėje kelionėje nuosavu automobiliu po Lenkiją (1970), Lenkijoje ir Vokietijos Demokratinėje Respublikoje (1971), Rumunijoje (1977), Vengrijoje (1981).

Svarbesnės pareigos ir darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto moksliniams laipsniams teikti tarybos sekretorius (1966–1973)
  • Vilniaus universiteto geologijos specializuotos mokslo tarybos pirmininkas (1975–1980)
  • 1969–1991 m. vadovavo Lietuvos stratigrafinei pakomisei, o nuo 1991 iki 1996 m. – Lietuvos stratigrafijos komisijai
  • 1972 m. atkūrė Vilniaus universiteto Geologijos muziejų, sudarė dalį jo kolekcijų, parengė stendinę grafiką
  • 1980 m. įkūrė Lietuvos žurnalą ,,Geologija”, jį redagavo iki 2002 m., išleido 36 jo numerius
  • 1965–1970 m., kartu su bendraautoriais išleido ,,Lietuvos TSR atlasą”, sudarė ir redagavo jo stambų skyrių Žemės gelmių geologinė sandara ir ištekliai (34 žemėlapiai)

Svarbesnės konferencijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1979 m. dalyvavo Maskvos universiteto seminare
  • 1979 m., ryšium su Vilniaus universiteto 400 metų ir Geologijos ir mineralogijos katedros 175 metų sukaktimis, organizavo mokslinę konferenciją ,,Geologinės minties raida Lietuvoje”
  • 1991 m. vyko Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas, vadovavo Geologijos sekcijai, išleido skaitytų pranešimų leidinį
  • 2002 m buvo vienas iš pagrindinių organizatorių Ignoto Domeikos 200 metų sukakčiai pažymėti, su bendraautoriais sudarė ir išleido informacinį leidinį ,,Ignotas Domeika Lietuvai, Prancūzijai , Čilei” (2002), organizavo tarptautinę mokslinę konferenciją

Kai kurie mokslinių tyrimų rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ištirti Lietuvos ordoviko ir silūro brachiopodai ir graptolitai, pateikti kitų gyvūnijos grupių apibūdinimai. Pirmą kartą Lietuvos geologijos istorijoje duotas brachiopodų ir graptolitų paleontologinis aprašymas, atrastos jų naujos gentys, rūšys ir porūšys (1958, 1972, 1979, 2002, 2011 metų darbai), išaiškintos ordoviko ir silūro brachiopodų bendrijos, sudarytos naujos Lietuvos ordoviko ir silūro stratigrafinės schemos, graptolitų ir brachiopodų zoninės skalės. Patikslinta ordoviko ir silūro stratigrafija ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Pirmą kartą išaiškintos minėtų sistemų facijos, paleostruktūros (Vidurio Lietuvos įlinkis ordovike, ir Lietuvos įlinkis-depresija silūre). Apginta geologijos ir mineralogijos kandidatinė (dabar daktaro) disertacija ,, Pietų Pabaltijo ordoviko–silūro darinių stratigrafija ir fauna” (1958), 1994 m. Lietuvos mokslo taryba ją nostrifikavo į gamtos mokslų daktaro laipsnį, o 1973 m. – daktaro disertacija (dabar habilituoto daktaro) ,,Pietų Pabaltijo ordoviko ir silūro uolienų biostratigrafija, koreliacija ir graptolitai” nostrifikuota į Gamtos mokslų habilituoto daktaro laipsnį.


Mokslo darbai ir publikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • paskelbta 30 monografijų, knygų ir atlasų (vieno autoriaus ir su bendraautoriais)
  • publikuoti 289 moksliniai straipsniai respublikos ir tarptautiniuose žurnaluose
  • redaguoti ir išleisti žurnalo „Geologija“ 36 numeriai (1980–2002)
  • organizuota 11 mokslinių respublikinių ir tarptautinių konferencijų
  • daugelio publicistikos ir Lietuvos geologijos istorijos straipsnių autorius
  • skaitė 90 pranešimų respublikinėse ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose
  • ,,Lietuvos silūro biostratigrafija ir graptolitai”, (1979) rusų k.
  • ,,Baltijos respublikų geologija” (1994) lietuvių ir (1997) anglų kalbomis
  • ,,Lietuvos geologija” (1994). Pastarojoje yra atspausdinti dideli straipsniai apie ordoviką ir silūrą
  • ,,Lietuvos ordovikas ir graptolitai”(2011) anglų k.
  • ,,Enciklopedinis geologijos terminų žodynas” (2009), ir kt.

Meninės knygos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • ,,Gyvenimo ir mokslo vingiuose” (2010)
  • ,,Etnografinis kaimas: istorija ir dabartis” (2013)
  • ,,Vilniaus sodų pavėsyje” (2014)
  • ,,Dabužiai ir svajonių tikrovė” (2015).

Kiti apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]