Muldžiai

Koordinatės: 54°30′00″š. pl. 21°25′32″r. ilg. / 54.5°š. pl. 21.4256573°r. ilg. / 54.5; 21.4256573 (Muldžiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Muldžiai
Perevalovas

vok. Muldszen, Mulden
rus. Быстрянка
Muldžiai Perevalovas
Muldžiai
Perevalovas
54°30′00″š. pl. 21°25′32″r. ilg. / 54.5°š. pl. 21.4256573°r. ilg. / 54.5; 21.4256573 (Muldžiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Pravdinsko rajonas
Įkūrimo data 1600
Pašto kodas 238417
Tel. kodas +7 40157
Tinklalapis pravdinsk.gov39.ru

Muldžiai arba Perevalovas (vok. Muldszen, 1936 m. Muldschen, nuo 1938 m. liepos 17 d. Mulden, 19451946 m. rus. Мульдшен, nuo 1946 m. Быстрянка) – Mažosios Lietuvos gyvenvietė dab. Kaliningrado srities pietinėje dalyje, Pravdinsko rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Mozyrio kaimo gyvenvietės kaimas [1][2] prie Ilmės upės, 28 km į šiaurės rytus nuo Pravdinsko.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bartos žemės kaimo pavadinimas lietuviškos kilmės. 1600 m. minimas dvaras Moldschen, 1644 m. Moldtschen, 1662 m. Moldszen, 1681 m. Muldszen.[3] 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Girdavos apskrities kaimas, [4] nuo 1874 m. balandžio 9 d. Muldžių valsčiaus centras.[5] Priklausė Muldžių parapijai, turėjo 19 ūbus (Prūsijos ūbas = 7,6597 ha) žemės.[6] 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Frydlando rajono (rus. Фридляндский район), vėliau Pravdinsko rajono kaimas, 1947 m. birželio 25 d. – 2008 m. birželio 30 d. Novo Bobruisko apylinkės kaimas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18181945 m. Girdavos apskritis Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
1946–1946 m. Frydlando rajonas TSRS
19462008 m. Novo Bobruisko apylinkė
Pravdinsko rajonas
Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Mozyrio kaimo gyvenvietė
Pravdinsko municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis


Parapija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1603 m. pastatyta fachverkinė bažnyčia, 1808 m. perstatyta akmens mūro bažnyčia. Joje kunigavo:

  • Paul Hoffmann, 1601–1606
  • Jacob Malichius, 1606–1607
  • Andreas Sperber, 1608–1618
  • Johann Dembovius, 1618–1619
  • Gregorius Kewnick, 1620–1626
  • Gabriel Fuchs, 1626–1637
  • George Regge, 1637–1650
  • Melchior Ditzel, 1649–1653
  • Johann Arendt, 1653–1664
  • Johann Titius, 1664–1686
  • Friedrich Stein, 1686–1737
  • Gottfried Schumacher, 1737–1786
  • Daniel Wahl, 1787–1796
  • George Benjamin Kuwert, 1796–1832
  • Johann Heinrich Nadrowski, 1833–1847
  • Carl Ludwig Hesse, 1848–1869
  • Carl Wilhelm Schieritz, 1869–1893
  • Wilhelm Depner, 1893–1902
  • Gustav Liedtke, 1903–1909
  • Ludwig Rosenow, 1909–1916
  • Fritz Penschuk, 1917–1925
  • Ernst Wenger, 1925–1930
  • Oskar Foellmer (Superintendentas), 1931–1941
  • Ludwig Friedrich Theodor Eicke, 1943–1945

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1910 m. ir 1939 m.
1910 m.[7] 1933 m. 1939 m.[8]
362 928 894


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]