Muhamedas Girėjus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Muhamedas Girėjus
krym. I Meñli Geray, ۱منكلى كراى‎‎
Krymo chanas
Mehmed I Giray.jpg
Muhamedas Girėjus XVI a. osmanų miniatiūroje (fragmentas)
Girėjai
Gimė: 1465
Mirė: 1523
Tėvas: Menglis Girėjus
Krymo chanas
Valdė: 15151523 m.
Pirmtakas: Menglis Girėjus
Įpėdinis: Gazi Girėjus

Muhamedas Girėjus (krym. I Mehmed Geray, ١ محمد كراى‎; 14651523 m.) – Krymo chanato valdovas 15151523 m., vyriausiasis iš aštuonių Girėjų dinastijos chano Menglio Girėjaus sūnus. Paveldėjo chano sostą po tėvo mirties 1515 m.

Karinė patirtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Būsimasis sosto paveldėtojas, užimdamas kalgos postą, dalyvavo eilėje karinių kampanijų. 1507 m., pagal susitarimą su Lietuvos Didžiąja kunigaikštyste, dalyvavo tėvo žygyje į Maskvos valstybę. Krymo pajėgoms jau priartėjus prie Rusijos kraštinių žemių, atėjo žinia, kad į Krymą patraukė Nogajų Ordos kariuomenė. Menglis Girėjus paskyrė Muhamedą toliau vadovauti kariuomenei, o pats su savo pajėgomis pasuko link nogajų. Muhamedui nukritus nuo žirgo ir sunegalavus, įvyko vos keli susirėmimai, ir jo kariuomenė patraukė atgal į Krymą.

1509 m. nogajai, vadovaujami bajaus Agišo, vėl planavo žygį į Krymą, bet jiems nesitikint buvo sumušti Muhamedo Girėjaus dar tik keliantis per Volgą. Priešas buvo sutriuškintas: paimti belaisviai, gyvuliai, užgrobtas kitas turtas. Sekančiais 1510 m. Muhanmedas vėl vadovavo sėkmingam žygiui į nogajų žemes.

Chanas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per visą valdymo laikotarpį Muhamedas Girėjus didžiausią dėmesį skyrė užsienio politikai. Jo tėvui nugalėjus Didžiąją Ordą, buvo reali galimybė suvienyti po Krymo vėliava sutriuškintos Aukso Ordos likučius. Valdant Muhamedui, pašlijo santykiai su Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste, nes neliko bendro priešo – Ordos. 1520 m. pasirašė laikinąją sutartį su LDK valdovu ir Lenkijos karaliumi Žygimantu Senuoju kovai su Maskva. 1521 m. užėmė Kazanę, jos valdovu paskirdamas savo brolį Sahibą Girėjų, kuris vėliau tapo Krymo chanu. Vadovavo didelei totorių kariuomenei, sumušusiai didįjį kunigaikštį Vasilijų III prie Maskvos. 1523 m. palaikomas nogajų mirzų nugalėjo Astrachanės chanatą, paskirdamas chanu savo vyriausiąjį sūnų Bachadyrą. Tačiau po to nogajai naująjį chaną ir sosto paveldėtoją klastingai nužudė, be to, patys puolė ir niokojo Krymo pusiasalį, nors miestų užimti jiems nepavyko.

Prieš tai:
Menglis Girėjus
Krymo chanas
15151523
Po to:
Gazi Girėjus

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]