Mirza

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nugalėtas totorių murza paminkle „Rusjos 1000-metis“ Novgorode

Mirza arba murza (turk. mirza, rus. мурза) – kai kuriose Rytų tautose tai aristokratų titulas, einantis po vardo; Rytų tautų išsimokslinimo, mokytumo žymėjimas, rašomas prieš vardą arba po jo; Rytų tautų raštininko, sekretoriaus pareigybė, nurodoma prieš vardą.[1]

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai iš persų kalbos kilęs sudurtinis žodis, kur mirza < mir 'valdovas' + za 'pagimdytas; sūnus'. Be to, šis persiškas titulas yra sutrumpintas emyr – zade (pers. امیر زادح, amir zâdah 'emyro sūnus') variantas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mirzos titulas paplito tokiose tiurkų valstybėse, kaip Kazanės chanate, Astrachanės chanate, Krymo chanate, Nogajų Ordoje. Rusijos imperijoje po Kazanės užgrobimo daugelis mirzų prarado savo valdytas žemes, perėjo į rusų tarnybą, kiti – nuteisti myriop. Daugelis tapo pirkliais. Valdant carienei Jekaterinai II, mirzos buvo prilyginti rusų dvarininkijai (дворянство), tapo kunigaikščiais. Nogajai mirzas laikė vidutiniais aristokratais, žemesniais pagal „rangą“ už bajus, nuredinus, sultonus.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]