Sahibas Girėjus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Sahibas Girėjus
krym. Sahib Geray, ١ صاحب كراى‎, tot. Səxip Gərəy, Сәхип Гәрәй
Krymo chanas, Kazanės chanas
Girėjai
Gimė: 1501
Krymas
Mirė: 1551
Tamanės tvirtovė
Palaidotas: Bachčisarajus
Tėvas: Menglis Girėjus
Kazanės chanas
Valdė: 15211524 m.
Pirmtakas: Šach-Ali
Įpėdinis: Safa Girėjus
Krymo chanas
Valdė: 15321551 m.
Pirmtakas: Islamas I Girėjus
Įpėdinis: Devletas I Girėjus
Žinomas už: Bachčisarajaus įkūrėjas

Sahibas Girėjus – (krym. Sahib Geray, ١ صاحب كراى‎, tot. Səxip Gərəy, Сәхип Гәрәй; 15011551 m.) – 13-asis Krymo chanas (15321551 m.), 13-asis Kazanės chanas (15211524 m.). Menglio Girėjo sūnus, Muhamedo Girėjaus jaunesnysis brolis. Bachčisarajaus įkūrėjas.

Atėjimas į valdžią[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sahibas Girėjus gimė ir užaugo Kryme. 1519 m. mirus Kazanės chanui Muhamedui Aminui ir nepalikusiam įpėdinių, Krymo chanas Muhamedas Girėjus į Kazanės sostą stengėsi pasodinti savo jaunesnįjį brolį Sahibą Girėjų. Tačiau Rusija nesutiko, ir sostas atiteko nepopuliariam Kasimovo kunigaikščiui Šach-Ali. Sąmokslininkai jį nuvertė 1521 m., prašydami Muhamedo Girėjaus atsiųsti valdovą iš Krymo dinastijų. Tais pačiais metais į Kazanę pasiųstas Sahibas, kuris čia valdė trejus metus. Tačiau artėjant kunigaikščio Ivano Belskio rusų kariuomenei, pabėgo į Krymą, palikdamas 13-metį sūnėną Safą Girėjų, vėliau persikėlė į Konstantinopolį, kur du kartus, 15251526 m. ir 15281530 m. pas sultoną užėmė kalgos postą. 1532 m. tapo Krymo chanu po Islamo I Girėjaus trumpalaikio 5 mėnesių valdymo.

Sahibas Girėjus įkūrė naują chanų rezidenciją prie Čiuriuk-Su upės už 2 km nuo senųjų rūmų Salačike. Ėmęs plėstis naujasis miestas buvo Bachčisarajus. Sahibui valdant čia pastatytas savas jūrų uostas, tuo tarpu kiti Krymo pakrantės uostai buvo kontroliuojami osmanų. Visaip stiprino valstybės ekonomiką, skatindamas klajoklių gentis stepėse pereiti prie sėslaus gyvenimo būdo.

Karinės kampanijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sahibas dažnai padėdavo osmanų kariuomenei žygiuose į Europą, rengė karines ekspedicijas į Šiaurės Kaukazą. Paprastai dalyvaudavo muškietininkų būrys, chano gvardija, aristokratijos raiteliai, lauko aretilerija. 1538 m. dalyvavo osmanų sultono Suleimano Didžiojo žygyje į Moldaviją, nuo jos atskiriant pietinę Besarabiją, okupuojant Očakovą. 1539 m. pasiuntė pajėgas į kalnus nubausti čerkesus už jų grobuoniškus išpuolius. 15391540 m. žiemą chano sūnaus Emino vadovaujami totoriai žygiavo šiaurės kryptimi į Lietuvą ir, manoma, į Maskvą. Žygis buvo sėkmingas, paimta belaisvių, bet kariuomenė grįždama nukentėjo nuo šalčių. Sahibas bandė žygiuoti į Maskvą 1542 m., tačiau, sutikę netikėtą pasipriešinimą, pasuko nuo Okos upės atgal, paimdami belaisvių. 1542 m. – vėl sėkmingas žygis prieš čerkesus, 1544 m. – prieš kabardinus, 1545 m. užimta Astrachanė. 1546 m. – ekspedicija prieš nogajus.

Valdymo pabaiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1551 m. pagal osmanų parėdymą Hasibui nurodyta pradėti karą su Kaukazu dėl neva suvaržymų keliautojams į Meką. Buvo stengiamasi išvilioti chaną iš Krymo, Stambule ruošiant jam pamainą – Devletą I Girėjų. Grįžtantį iš Kaukazo chaną Sahibą paliko jo kariuomenė, jį patį uždarė į Tamanės tvirtovę, kur buvo nužudytas. Velionio kūnas buvo parvežtas į Bachčisarajų ir iškilmingai palaidotas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]