Minimalus darbo užmokestis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Minimalus darbo užmokestis (minimali mėnesinė alga, MMA) – minimali alga (atlyginimasdarbą), nustatytas valstybės ir (arba) darbdavių bei profsąjungų susitarimu, už kurį legaliai leidžiama samdyti darbuotoją. Minimalus užmokestis paprastai skaičiuojamas darbo valandai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1894 m. Naujoji Zelandija pirmoji valstybė įteisina minimalų darbo užmokestį. MMA Australijoje įvestas 1896 m.; Didžiojoje Britanijoje1909 m.; JAV1938 m. Iš viso apie 100 šalių pasaulyje turi nusitačius MMA, iš kurių 22 priklauso Europos sąjungai. Švedija, Suomija, Danija, Austrija, Kipras bei Italija yra nenustačiusios MMA, bet jų darbuotojų profsąjungos vis vien derasi dėl minimalaus užmokesčio konkrečiuose ekonomikos sektoriuose.[1]

1961 m. buvo pasirašyta Europos socialinė chartija, kuri nustatė, kad minimali mėnesinė alga turi sudaryti 68 % nuo vidutinės algos. 1996 m. šis reikalavimas buvo sumažintas iki 60 %. 1999 m. Lietuva ratifikavo Europos socialinę chartiją 2001 m.[2] 2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje minimalaus ir vidutinio atlyginimo santykis siekė apie 47,5 %.[3]

MMA ir nedarbas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Neoklasikinė ekonomika tardama, kad darbo jėga yra tiesiog žaliava, teigia, kad dirbtinai padidinus jos kainą, jos pasiūla padidėja, tačiau paklausa sumažėja, ir taip turime prekės perteklių rinkoje. Darbo rinkoje toks perteklius virsta papildomu nedarbu, kuris būna didesnis, jei nustatytas minimalus atlyginimas, nei tada, kai jis nereguliuojamas. Taigi, padidinus minimalią algą padedama darbuotojams, kurių algos padidėja, tačiau nukenčia nepasamdyti (arba netenka darbo), nes silpni verslai mažina užimtumą.

Nagrinėjant realią situaciją, kai yra įvairaus laipsnio socialinės išmokos, kalbant apie realiai galimą monopolijos darbo rinkoje situaciją, kai pirkėjas (šiuo atveju darbdavys) turi tiek galių rinkoje, kad gali nustatyti darbo užmokesčio lygį, situacija tampa kitokia. Turint omenyje asimetrinę informaciją, mobilumo stygių ar tai, kad žmonės protauja, tai galima ir tokia situacija, kai minimalaus atlygio padidinimas padidina užimtumą.

Minimalaus darbo užmokesčio šalininkai teigia, jog jis sumažina išnaudojimą ir užtikrina, jog kiekvienas galės legaliai užsidirbti pragyvenimui. Minimalios algos padariniai, pasak šalininkų, yra pakilęs neturtingiausių gyvenimo lygis, visuminio vartojimo prieaugis, pakilęs darbo našumas (nes tikėtina, jei daugiau moki, daugiau ir reikalauji), sumažėjusi valstybės socialinių išmokų našta, didesnis noras dirbti, o ne naudotis socialinėmis išmokomis, galimai susitraukęs ekonomikos šešėlis, padidėjęs darbuotojų noras mokytis ar aukštesnis technologinis šalies gamybos lygis (kadangi brangesnė darbo jėga verčia ieškoti naujesnių technologinių jos pakaitalų).

Oponentai priešingai mini politinį-ekonominį protekcionizmą, kuris iš darbo rinkos pašalina silpnesnius (ar smulkius) konkurentus ir silpnina įmonių galias mažinti atlyginimus ekonomikai smunkant, didina nedarbą, didina sąnaudų infliaciją, gali iš darbo rinkos pašalinti ištisas gyventojų grupes ar mažina neturtingųjų norą mokytis.[4]

Tiek šalininkų, tiek oponentų teiginiai gali būti ir yra patvirtinti rimtais empiriniais tyrimais. Kodėl darbo užmokesčiui ne visada galioja rinkos dėsniai, iki galo nėra aišku. Jozefas Stiglicas teigia, jog nukrypimus nuo rinkos dėsnių sukelia tai, jog tiek darbo ieškantys žmonės, tiek ir darbdaviai yra nepakankamai gerai informuoti apie įvairiose darbo vietose uždirbamus atlyginimus bei esamas laisvas darbo vietas.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minimalus mėnesinis atlyginimas (bruto) Lietuvoje siekė 607 eurus (2020 m. sausio 1 d. duomenimis.[5]) Nuo 2020 liepos 1 d. pritaikius 400 eurų neapmokestinamų pajamų dydį MMA (neto) sudaro 447 eurų.[6]

2020 metų pradžioje pagal nominalią (bruto) MMA išraišką eurais Lietuva yra 14 vietoje visoje Europos Sąjungoje ir lenkia aštuonias šalis - Bulgariją, Čekiją, Estiją, Latviją, Kroatiją, Rumuniją, Slovakiją, Vengriją. Iš pirmojo įspūdžio aukštą vietą Lietuva užima dėl to, kadangi šešios Europos Sąjungos valstybės (Austrija, Danija, Italija, Kipras, Suomija ir Švedija) yra nenustačiusios minimalaus atlyginimo[5]. Taip pat, nuo 2019 m. sausio 1 d. visiems atlyginimams buvo pritaikytas 1,289 koeficientas[7] (t. y. 2018 m. nustatytas 400 eurų minimalus atlyginimas perskaičiuotas į 515,60 eurus). Pagal realųjį (neto) MMA Lietuva lenkia keturias šalis (Bulgariją, Latviją, Rumuniją ir Vengriją) ir kartu su Kroatija dalijasi 17-18 vietas iš 22 Europos Sąjungos valstybių, kurios yra nusistačiusios MMA.

Lietuvos realusis (neto) minimalus atlyginimas sudarė 437 eurus ir buvo 19% aukštesnis nei Latvijos (366 eurai) bet 20% žemesnis nei Estijos (546 eurai). Lietuva patenka tarp ES šalių, kur per pastaruosius dešimt metų MMA augo sparčiausiai. Atmetus 2019 metais pritaikytą atlyginimų perskaičiavimo koeficientą, Lietuvoje MMA nuo 2010 iki 2020 m. išaugo 104%, Estijoje - 110%, Latvijoje – 68%[8]. Minimalus darbo užmokestis Lietuvoje padvigubėja maždaug kas dešimtmetį (2000 metais siekė apie 125 eurus, 2010 metais - 231 eurą, 2020 metais - 471 eurą, atmetus perskaičiavimo koeficientą).

2018 m. darbuotojų, dirbančių visą darbo dieną ir gaunančių minimalią algą, buvo apie 25 500 (apie 2,5% visų dirbančiųjų). Tuo tarpu dirbančių ne visu etatu ir gaunančių ne daugiau kaip minimalią algą (neturint jokių kitų deklaruojamų pajamų) buvo apie 123 000 (apie 10,9% visų dirbančiųjų)[9]. Lietuvos šešėlinė ekonomika didesnė nei kitų Europos sąjungos šalių.[10]

2013 m. Lietuvoje minimalaus ir vidutinio atlyginimo santykis siekė 40 %, o 2020 m. sausio 1 d. – 47,5 %.[11]
Minimalaus darbo užmokesčio (bruto) istorija Lietuvoje:
Metus Minimalaus darbo užmokesčio Minimalųjį valandinį atlygį
01.02.1991 - 01.06.1991 100 SUR[12] 0.60 SUR[13]
01.06.1991 - 01.02.1995 255 SUR[14] 1.5 SUR[15]
01.02.1995 - 01.07.1995 100 Lt[16] 0.59 Lt[17]
01.07.1995 - 01.09.1996 150 Lt[18] 0.89 Lt[19]
01.09.1996 - 01.02.1997 300 Lt[20] 1.76 Lt[21]
01.02.1997 - 01.05.1997 330 Lt[22] 1.95 Lt[23]
01.05.1997 - 16.05.1998 400 Lt[24] 2.36 Lt[25]
01.06.1998 - 01.09.2003 430 Lt[26][27][28] 2.53 Lt[29]
01.09.2003 - 01.05.2004 450 Lt (124.54 )[30][31][32] 2.67 Lt[33]
01.05.2004 - 01.07.2005 500 Lt (144.81 )[34][35][36] 2.95 Lt[37]
01.07.2005 - 01.04.2006 550 Lt (159.29 )[38][39][40] 3.28 Lt[41]
01.04.2006 - 01.07.2006 550 Lt (159.29 )[42][43][44] 3.35 Lt[45]
01.07.2006 - 01.01.2007 600 Lt (173.77 )[46][47][48][49] 3.65 Lt[50]
01.01.2007 - 01.07.2007 600 Lt (173.77 )[51][52][53][54][55] 3.66 Lt[56][57]
01.07.2007- 01.01.2008 700 Lt (202.73 )[58][59][60][61] 4.19 Lt[62]
01.01.2008 - 01.08.2012 800 Lt (231.7 )[63][64][65][66] 4.85 Lt[67]
01.08.2012 - 01.01.2013 850 Lt (246.2 )[68][69][70][71] 5.15 Lt[72]
01.01.2013 - 01.10.2014 1000 Lt (289.6 )[73][74][75][76] 6.06 Lt[77]
01.10.2014 - 01.01.2015 1035 Lt (300 )[78][79][80][81] 6.27 Lt (1.82 )[82]
01.01.2015 - 01.07.2015 300 [83][84][85][86] 1.82 [87]
01.07.2015 - 01.01.2016 325 [88][89][90][91] 1.97 [92]
01.01.2016 - 01.07.2016 350 [93][94][95][96] 2.13 [97]
01.07.2016 - 01.01.2018 380 [98][99][100][101][102][103][104][105][106][107] 2.32 [108]
01.01.2018 - 31.12.2018 400 [109][110][111][112][113][114][115] 2.45 [116]
01.01.2019-01.01.2020 555 [117] 3.39 [118]
nuo 01.01.2020 607 [119] 3.72 [119]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Service, Members' Research (2015-01-15). „Minimum wages in the EU“. European Parliamentary Research Service Blog. Nuoroda tikrinta 2016-07-28. 
  2. Ministerija 11 metų pažeidinėja nuostatas dėl minimalios algos dydžio
  3. „Vyriausybė padidino MMA“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2020-04-14. 
  4. Klajonės neatsakomų klausimų pinklėse (Aušra Maldeikienė, 2012-05-09 12:14)
  5. 5,0 5,1 https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=earn_mw_cur&lang=en
  6. [1]
  7. https://www.ftmc.lt/del-du-perskaiciavimo-nuo-2019-m
  8. https://www.google.com/publicdata/explore?ds=ml9s8a132hlg_#!ctype=l&strail=false&bcs=d&nselm=h&met_y=minimum_wage&fdim_y=currency:eur&scale_y=lin&ind_y=false&rdim=country&idim=country:lt:lv:ee&ifdim=country&hl=en_US&dl=en_US&ind=false
  9. https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=6148505
  10. „Lietuvos šešėlinė ekonomika“. Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Nuoroda tikrinta 2016-07-28. 
  11. https://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=MIN2AVE
  12. [2]
  13. [3]
  14. [4]
  15. [5]
  16. [6]
  17. [7]
  18. [8]
  19. [9]
  20. [10]
  21. [11]
  22. [12]
  23. [13]
  24. [14]
  25. [15]
  26. [16]
  27. [17]
  28. [18]
  29. [19]
  30. [20]
  31. [21]
  32. [22]
  33. [23]
  34. [24]
  35. [25]
  36. [26]
  37. [27]
  38. [28]
  39. [29]
  40. [30]
  41. [31]
  42. [32]
  43. [33]
  44. [34]
  45. [35]
  46. [36]
  47. [37]
  48. [38]
  49. [39]
  50. [40]
  51. [41]
  52. [42]
  53. [43]
  54. [44]
  55. [45]
  56. [46]
  57. [47]
  58. [48]
  59. [49]
  60. [50]
  61. [51]
  62. [52]
  63. [53]
  64. [54]
  65. [55]
  66. [56]
  67. [57]
  68. [58]
  69. [59]
  70. [60]
  71. [61]
  72. [62]
  73. [63]
  74. [64]
  75. [65]
  76. [66]
  77. [67]
  78. [68]
  79. [69]
  80. [70]
  81. [71]
  82. [72]
  83. [73]
  84. [74]
  85. [75]
  86. [76]
  87. [77]
  88. [78]
  89. [79]
  90. [80]
  91. [81]
  92. [82]
  93. [83]
  94. [84]
  95. [85]
  96. [86]
  97. [87]
  98. [88]
  99. [89]
  100. [90]
  101. [91]
  102. [92]
  103. [93]
  104. [94]
  105. [95]
  106. [96]
  107. [97]
  108. [98]
  109. [99]
  110. [100]
  111. [101]
  112. [102]
  113. [103]
  114. [104]
  115. [105]
  116. [106]
  117. [107]
  118. [108]
  119. 119,0 119,1 https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/07/03/vyriausybe-padidino-mma