Minimalus darbo užmokestis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Minimalus darbo užmokestis (minimali mėnesinė alga, MMA) – minimali alga (atlyginimasdarbą), nustatytas valstybės ir (arba) darbdavių bei profsąjungų susitarimu, už kurį legaliai leidžiama samdyti darbuotoją. Minimalus užmokestis paprastai skaičiuojamas darbo valandai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1894 m. Naujoji Zelandija pirmoji valstybė įteisina minimalų darbo užmokestį. MMA Australijoje įvestas 1896 m.; Didžiojoje Britanijoje1909 m.; JAV1938 m. Iš viso apie 100 šalių pasaulyje turi MAA, iš kurių 22 priklauso Europos sąjungai. Švedija, Suomija, Danija, Austrija bei Italija yra nenustačiusios MMA, bet jų darbuotojų profsąjungos vis vien derasi dėl minimalaus užmokesčio konkrečiuose ekonomikos sektoriuose.[1]

1961 m. buvo pasirašyta Europos socialinė chartija, kuri nustatė, kad minimali mėnesinė alga turi sudaryti 68 % nuo vidutinės algos. 1996 m. šis reikalavimas buvo sumažintas iki 60 %. Įsigaliojo 1999 m. Lietuva ratifikavo Europos socialinę chartiją 2001 m.[2] 2016 m. liepos 1 d. Lietuvoje minimalaus ir vidutinio atlyginimo santykis siekė 50 %.[3]

MMA ir nedarbas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Neoklasikinė ekonomika tardama, kad darbo jėga yra tiesiog žaliava, teigia, kad dirbtinai padidinus jos kainą, jos pasiūla padidėja, tačiau paklausa sumažėja, ir taip turime prekės perteklių rinkoje. Darbo rinkoje toks perteklius virsta papildomu nedarbu, kuris būna didesnis, jei nustatytas minimalus atlyginimas, nei tada, kai jis nereguliuojamas. Taigi, padidinus minimalią algą padedama darbuotojams, kurių algos padidėja, tačiau nukenčia nepasamdyti (arba netenka darbo), nes silpni verslai mažina užimtumą.

Nagrinėjant realią situaciją, kai yra įvairaus laipsnio socialinės išmokos, kalbant apie realiai galimą monopolijos darbo rinkoje situaciją, kai pirkėjas (šiuo atveju darbdavys) turi tiek galių rinkoje, kad gali nustatyti darbo užmokesčio lygį, situacija tampa kitokia. Turint omenyje asimetrinę informaciją, mobilumo stygių ar tai, kad žmonės protauja, tai galima ir tokia situacija, kai minimalaus atlygio padidinimas padidina užimtumą.

Minimalaus darbo užmokesčio šalininkai teigia, jog jis sumažina išnaudojimą ir užtikrina, jog kiekvienas galės legaliai užsidirbti pragyvenimui. Minimalios algos padariniai, pasak šalininkų, yra pakilęs neturtingiausių gyvenimo lygis, visuminio vartojimo prieaugis, pakilęs darbo našumas (nes tikėtina, jei daugiau moki, daugiau ir reikalauji), sumažėjusi valstybės socialinių išmokų našta, didesnis noras dirbti, o ne naudotis socialinėmis išmokomis, galimai susitraukęs ekonomikos šešėlis, padidėjęs darbuotojų noras mokytis ar aukštesnis technologinis šalies gamybos lygis (kadangi brangesnė darbo jėga verčia ieškoti naujesnių technologinių jos pakaitalų).

Oponentai priešingai mini politinį-ekonominį protekcionizmą, kuris iš darbo rinkos pašalina silpnesnius (ar smulkius) konkurentus ir silpnina įmonių galias mažinti atlyginimus ekonomikai smunkant, didina nedarbą, didina sąnaudų infliaciją, gali iš darbo rinkos pašalinti ištisas gyventojų grupes ar mažina neturtingųjų norą mokytis.[4]

Tiek šalininkų, tiek oponentų teiginiai gali būti ir yra patvirtinti rimtais empiriniais tyrimais. Kodėl darbo užmokesčiui ne visada galioja rinkos dėsniai, iki galo nėra aišku. Jozefas Stiglicas teigia, jog nukrypimus nuo rinkos dėsnių sukelia tai, jog tiek darbo ieškantys žmonės, tiek ir darbdaviai yra nepakankamai gerai informuoti apie įvairiose darbo vietose uždirbamus atlyginimus bei esamas laisvas darbo vietas.

Baltijos šalyse[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minimalus mėnesinis atlyginimas Baltijos šalyse (nuo 2018 m. sausio 1 d. duomenimis):

  • Estija: 500 eurų (nuo 2018 m. sausio 1 d.)
  • Latvija: 430 eurų (nuo 2018 m. sausio 1 d.; 320 eurų nuo euro įvedimo 2014 m. sausio 1 d.)
  • Lietuva: 400 eurų (nuo 2018 m. liepos 1 d.; 300 eurų nuo euro įvedimo 2015 m. sausio 1 d.)

Lietuva patenka tarp kelių ES šalių, kur per pastaruosius dešimt metų MMA augo sparčiausiai. Lietuvoje MMA nuo 2008 iki 2017 m. išaugo 64 %, Latvijoje – 67 %, o Estijoje – 69 %. Pagal nominalią MMA išraišką eurais Lietuva ir Latvija dalijasi 3-4 vietomis nuo galo. Šiose šalyse MMA 2017 m. siekė 380 eurų. 2018 m. Latvija aplenkė Lietuvą, nes nuo sausio 1 d. latviai gauna 430 eurų MMA, lietuviai – 400 eurų,[5] estai – 500 eurų.[6] Didesnį MMA Estijoje iš dalies lemia šalia esanti Suomijos darbo rinka. Dalis Talino gyventojų kiekvieną dieną važiuoja į darbą Helsinkyje, tačiau gyvena Taline.[7]

Lietuvoje Minimalusis valandinis atlygis siekia 2,13 eurų (nuo 2016 m.).[8] Pagal minimalaus valandinio atlygio dydį Lietuva užima 26 vietą Europos Sąjungos šalyse; jai nusileidžia tik Rumunija ir Bulgarija (2015 m. duomenimis).

2015 m. darbuotojų, gaunančių minimalią algą buvo 90 000 (apie 20 %). Dirbančių ne visu etatu ir gaunančių mažesnę už minimalią algą (neturint jokių kitų deklaruojamų pajamų) buvo apie 150 000. Apie 10 000 įmonių vadovų gavo mažiau nei minimumą ir neturėjo kitų oficialių pajamų.[9] Lietuvos šešėlinė ekonomika didesnė nei kitų Europos sąjungos šalių, todėl kad dalis darbuotojų piktnaudžiauja dirbdami neteisėtai ir imdami bedarbio pašalpas iš valstybės. Kitiems, anot tyrimo, gyventojų pajamų mokestis atrodo per didelis.[10]

Manoma, kad Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse MMA pastaraisiais metais iš dalies didinamas dirbtinai, neatsižvelgus į darbo našumo didėjimą, o tai daugiau sukelia infliaciją ir vartotojai iš to nieko negauna.[11]

2013 m. Lietuvoje minimalaus ir vidutinio atlyginimo santykis siekė 40 %, o 2016 m. liepos 1 d. – 50 %.[12]
Minimalaus darbo užmokesčio (bruto) istorija Lietuvoje:
Metus Minimalaus darbo užmokesčio Minimalųjį valandinį atlygį
01.02.1991 - 01.06.1991 100 SUR[13] 0.60 SUR[14]
01.06.1991 - 01.02.1995 255 SUR[15] 1.5 SUR[16]
01.02.1995 - 01.07.1995 100 Lt[17] 0.59 Lt[18]
01.07.1995 - 01.09.1996 150 Lt[19] 0.89 Lt[20]
01.09.1996 - 01.02.1997 300 Lt[21] 1.76 Lt[22]
01.02.1997 - 01.05.1997 330 Lt[23] 1.95 Lt[24]
01.05.1997 - 16.05.1998 400 Lt[25] 2.36 Lt[26]
01.06.1998 - 01.09.2003 430 Lt[27][28][29] 2.53 Lt[30]
01.09.2003 - 01.05.2004 450 Lt (124.54 )[31][32][33] 2.67 Lt[34]
01.05.2004 - 01.07.2005 500 Lt (144.81 )[35][36][37] 2.95 Lt[38]
01.07.2005 - 01.04.2006 550 Lt (159.29 )[39][40][41] 3.28 Lt[42]
01.04.2006 - 01.07.2006 550 Lt (159.29 )[43][44][45] 3.35 Lt[46]
01.07.2006 - 01.01.2007 600 Lt (173.77 )[47][48][49][50] 3.65 Lt[51]
01.01.2007 - 01.07.2007 600 Lt (173.77 )[52][53][54][55][56] 3.66 Lt[57][58]
01.07.2007- 01.01.2008 700 Lt (202.73 )[59][60][61][62] 4.19 Lt[63]
01.01.2008 - 01.08.2012 800 Lt (231.7 )[64][65][66][67] 4.85 Lt[68]
01.08.2012 - 01.01.2013 850 Lt (246.2 )[69][70][71][72] 5.15 Lt[73]
01.01.2013 - 01.10.2014 1000 Lt (289.6 )[74][75][76][77] 6.06 Lt[78]
01.10.2014 - 01.01.2015 1035 Lt (300 )[79][80][81][82] 6.27 Lt (1.82 )[83]
01.01.2015 - 01.07.2015 300 [84][85][86][87] 1.82 [88]
01.07.2015 - 01.01.2016 325 [89][90][91][92] 1.97 [93]
01.01.2016 - 01.07.2016 350 [94][95][96][97] 2.13 [98]
01.07.2016 - 01.01.2018 380 [99][100][101][102][103][104][105][106][107][108] 2.32 [109]
01.01.2018 - 31.12.2018 400 [110][111][112][113][114][115][116] 2.45 [117]
01.01.2019 555 [118] 3.39 [119]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Service, Members' Research (2015-01-15). „Minimum wages in the EU“. European Parliamentary Research Service Blog. Nuoroda tikrinta 2016-07-28. 
  2. Ministerija 11 metų pažeidinėja nuostatas dėl minimalios algos dydžio
  3. „Grajauskas: ES lygį galime pasiekti jau 2026 m.“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2016-07-28. 
  4. Klajonės neatsakomų klausimų pinklėse (Aušra Maldeikienė, 2012-05-09 12:14)
  5. „Lietuvos MMA kitais metais ES šalių sąraše kris žemyn“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2018-01-14. 
  6. „MMA Estijoje nuo sausio didės iki 500 eurų“. Lietuvos rytas. 2017-12-07. Nuoroda tikrinta 2018-01-14. 
  7. „Europe’s Depopulation Time Bomb is Ticking in the Baltics“. Bloomberg. 2018-04-20. Nuoroda tikrinta 2018-04-21. 
  8. Lietuvos socialiniai rodikliai
  9. „10.000 vadovų uždirba mažiau nei minimali alga“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2016-07-28. 
  10. „Lietuvos šešėlinė ekonomika“. Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Nuoroda tikrinta 2016-07-28. 
  11. „Baltijos šalys varžosi dėl MMA“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2016-07-28. 
  12. https://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=MIN2AVE
  13. [1]
  14. [2]
  15. [3]
  16. [4]
  17. [5]
  18. [6]
  19. [7]
  20. [8]
  21. [9]
  22. [10]
  23. [11]
  24. [12]
  25. [13]
  26. [14]
  27. [15]
  28. [16]
  29. [17]
  30. [18]
  31. [19]
  32. [20]
  33. [21]
  34. [22]
  35. [23]
  36. [24]
  37. [25]
  38. [26]
  39. [27]
  40. [28]
  41. [29]
  42. [30]
  43. [31]
  44. [32]
  45. [33]
  46. [34]
  47. [35]
  48. [36]
  49. [37]
  50. [38]
  51. [39]
  52. [40]
  53. [41]
  54. [42]
  55. [43]
  56. [44]
  57. [45]
  58. [46]
  59. [47]
  60. [48]
  61. [49]
  62. [50]
  63. [51]
  64. [52]
  65. [53]
  66. [54]
  67. [55]
  68. [56]
  69. [57]
  70. [58]
  71. [59]
  72. [60]
  73. [61]
  74. [62]
  75. [63]
  76. [64]
  77. [65]
  78. [66]
  79. [67]
  80. [68]
  81. [69]
  82. [70]
  83. [71]
  84. [72]
  85. [73]
  86. [74]
  87. [75]
  88. [76]
  89. [77]
  90. [78]
  91. [79]
  92. [80]
  93. [81]
  94. [82]
  95. [83]
  96. [84]
  97. [85]
  98. [86]
  99. [87]
  100. [88]
  101. [89]
  102. [90]
  103. [91]
  104. [92]
  105. [93]
  106. [94]
  107. [95]
  108. [96]
  109. [97]
  110. [98]
  111. [99]
  112. [100]
  113. [101]
  114. [102]
  115. [103]
  116. [104]
  117. [105]
  118. [106]
  119. [107]