Mikas Posingis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Mikas Posingis
Rudolf-Kakies foto Mikas Posingis 1937-1938.jpg
Mikas Posingis, 1937-1938 m.
Gimė: 1887 m. balandžio 26 d.
Voveriškiai, Klaipėdos kraštas
Mirė: 1951 m. sausio 10 d. (63 metai)
Vokietija
Sutuoktinis(-ė): Elzė Šturm
Vaikai:

Ilzė Posingis, Hansas Georgas Posingis

Veikla: švyturio prižiūrėtojas, gamtininkas
Mikas Posingis su šeima 1936 m. vasarą

Mikas Posingis (Michel Posingies, 1887 m. balandžio 26 d. Voveriškiuose, Klaipėdos kraštas1951 m. sausio 10 d. Vokietija) – gamtininkas mėgėjas, vienas pirmųjų paukščių žieduotųjų Lietuvoje.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi staliaus ir baldžiaus amato Tilžėje. Gyvendamas Mediškiemyje (Katyčių apylinkėse), dalyvavo lietuvninkų draugijos „Vainikas“ veikloje. 1911 m. išrinktas jos raštvedžiu ir kasininku. Pirmojo pasaulinio karo metu pateko į Vokietiją. Dirbo laivų statytoju, meistravo baldus.

1916 m. susituokė su Elze Šturm. 1921 m. gimė dukra Ilzė Posingis, po metų – sūnus Hansas Georgas. Iki 1924 m. pradžios Posingių šeima gyveno Greifsvalde, Priešakinėje Pomeranijoje. Tais pat metais persikėlė į Lietuvą ir įsidarbino Ventės rago švyturio prižiūrėtoju.

Stebėdamas paukščius ėmė bendradarbiauti su 1901 m. Rasytėje įkurta Ornitologine stotimi. 1930 m. Ventės rage įkūrus ornitoliginę stotį pats pradėjo žieduoti paukščius, iš pradžių vokiškais, o vėliau ir lietuviškais žiedais. 1934 m. atliko varnėnų orientacinių sugebėjimų eksperimentinį tyrimą. Globojo ir saugojo paukščius, dėl ko buvo pramintas „Paukščių tėvu“. Susirašinėjo su profesoriumi Tadu Ivanausku, siuntė jam savo stebėjimų, tyrimų duomenis, išvadas.

Antrojo pasaulinio karo metais atsidūrė Danijoje. Sūnus buvo pašauktas į Vokietijos kariuomenę. 1944 m. spalio mėn. atsitraukiant Vermachtui, M. Posingis su šeima persikėlė į Rasytę. Spalio 11 d. kartu su Rytprūsių bėgliais patraukė į Poleską, spalio 25 d. sėdo į traukinį ir išvyko į Lidzbarką. Čia išbuvo iki 1945 m. vasario 2 d. Galiausiai atvyko į Riugeno salą, pateko į nelaisvę, į priverstinių darbų stovyklą, kur gyveno 2,5 metų.

Iš nelaisvės Posingius išvadavo Rasytės paukščių stebėjimo stoties direktorius E. Šiucas, kuris Miką pakvietę dirbti į Moggingeno pilį, kur pokaryje buvo perkelta Rasytės paukščių žiedavimo stotis. Jį įdarbino staliumi ir ūkio reikalų pagalbininku. Netrukus Mikas Posingis sunkiai susirgo, po operacijos sveikata trumpam pagerėjo, bet galutinai nepagijo. Sūnus kare dingo be žinios. 1951 m. stotyje kilo gaisras, Posingį ištiko širdies smūgis, vėliau stipriai persišaldė. Mirė 1951 m. sausio 10 d. palaidotas prie Alpių kalnų Miogingemo kaime.

1964 m. M. Posingis įtrauktas į Vidurio Europos ornitologų žinyną.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]