Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencija
Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencija arba Bonos konvencija – tarptautinė sutartis, kuria siekiama apsaugoti migruojančius gyvūnus ir jų buveines. Konvencija buvo inicijuota Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programos, priimta 1979 m. Bonoje ir įsigaliojo 1983 m. Ją yra priėmę 130 valstybių.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Konvencijos ištakos siekia 1972 m. Stokholme vykusią Žmogaus aplinkos konferenciją, kurioje buvo pateikta rekomendacija paruošti konvenciją, saugančią migruojančias rūšis. Po kelerių metų Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programa inicijavo jos rengimą ir 1979 m. birželio 23 d. Bonoje vykusio susirinkimo metu pateikė pasirašymui. Konvencija įsigaliojo 1983 m. lapkričio 1 d. Nuo 1985 m. kas trejus metus vyksta šalių narių konferencijos, kuriose aptariami svarbiausi konvencijos įgyvendinimo klausimai.
Lig šiol vykusių visuotinių šalių narių susirinkimų pradžios datos ir priėmusios valstybės:[2]
- 1985 m. spalio 21 d.
Vokietija - 1988 m. spalio 13 d.
Šveicarija - 1991 m. rugsėjo 9 d. Šveicarija
- 1994 m. birželio 7 d.
Kenija - 1997 m. balandžio 10 d. Šveicarija
- 1999 m. lapkričio 10 d.
Pietų Afrikos Respublika - 2002 m. rugsėjo 18 d. Vokietija
- 2005 m. lapkričio 20 d. Kenija
- 2008 m. gruodžio 1 d.
Italija - 2011 m. lapkričio 20 d.
Norvegija - 2014 m. lapkričio 4 d.
Ekvadoras - 2017 m. spalio 23 d.
Filipinai - 2020 m. vasario 15 d.
Indija
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuva konvenciją ratifikavo 2001 metais.[3] Remiantis konvencijos memorandumu, kurį Lietuva pasirašė 2003 m., šalyje aktyviai įgyvendinami meldinės nendrinukės populiacijos atkūrimo ir buveinių išsaugojimo darbai.[4][5]
Turinys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Konvencija siekia apsaugoti valstybių sienas kertančius migruojančius gyvūnus, kuriems kyla išnykimo pavojus. Konkretus rūšių sąrašas pateikiamas pirmajame bei antrajame sutarties priede ir prireikus gali būti keičiamas narių konferencijų metu. Konvenciją priėmusios šalys įsipareigoja pasirūpinti pirmojo priedo rūšimis, jeigu jos migruoja per jų teritoriją: išsaugoti buveines, netrikdyti gyvūnų judėjimo, riboti jiems galinčią pakenkti veiklą, drausti medžioklę, gaudymą. Antrojo priedo rūšys yra tokios, kurių išsaugojimas reikalauja dviejų ar daugiau valstybių glaudaus bendradarbiavimo. Konvencija reikalauja, kad tokiais atvejais susijusios šalys tarpusavyje priimtų detalius vieną ar kelias rūšis liečiančius susitarimus. Lig šiol yra priimta virš dešimties tokių sutarčių.[6]
Susitarimai ir memorandumai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Susitarimai yra atskiros sutartys, priimtos siekiant įgyvendinti Bonos konvencijos tikslus:
- Susitarimas dėl banginių apsaugos Juodojoje ir Viduržemio jūrose bei gretimame Atlanto regione (ACCOBAMS);
- Susitarimas dėl mažųjų banginių apsaugos Baltijos ir Šiaurės jūrose (ASCOBANS);
- Sutartis dėl šikšnosparnių apsaugos Europoje (Londono sutartis);
- Susitarimas dėl ruonių apsaugos Vatų jūroje;
- Susitarimas tarp Afrikos ir Eurazijos dėl migruojančių vandens paukščių apsaugos;
- Susitarimas dėl albatrosų ir audrašauklių apsaugos;
- Susitarimas dėl gorilų ir jų buveinių apsaugos.
Supratimo memorandumai (angl. Memorandum of Understanding) yra silpnesnio pobūdžio susitarimai, priimti Bonos konvencijos rėmuose:
- dėl meldinės nendrinukės apsaugos;
- dėl diugonių apsaugos;
- dėl migruojančių ryklių apsaugos;
- dėl saigų apsaugos;
ir kt.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Parties and Range States, Convention on Migratory Species (CMS)
- ↑ Conference of the Parties, Convention on Migratory Species (CMS)
- ↑ Dėl Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos ratifikavimo, Teisės aktų registras
- ↑ Tarp Lietuvos gamtos turtų – itin reta pasaulyje meldinė nendrinukė, Kauno Diena, 2015-05-19
- ↑ Europoje sparčiai nyksta meldinių nendrinukių populiacija Archyvuota kopija 2021-06-21 iš Wayback Machine projekto., Respublika, 2012 liepos mėn. 19 d.
- ↑ Philippe Sands. Principles of international environmental law. Cambridge University Press, 2003, p. 608-610
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Oficialus puslapis
- Konvencijos tekstas: lietuvių k.[neveikianti nuoroda], anglų k.Archyvuota kopija 2013-06-06 iš Wayback Machine projekto.