Nemiruvas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nemiruvas
lenk. Niemirów
Niemirów kościół Stanisława biskupa i męczennika 10.07.2009 p.jpg
Šv. Stanislavo bažnyčia

Nemiruvas
52°17′09″N 23°09′44″E / 52.28583°N 23.16222°E / 52.28583; 23.16222 (Nemiruvas)Koordinatės: 52°17′09″N 23°09′44″E / 52.28583°N 23.16222°E / 52.28583; 23.16222 (Nemiruvas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Semiatičės apskritis
Valsčius: Mielniko valsčius
Gyventojų (2006): 240
Pašto kodas: PL 17-307
Commons-logo.svg Vikiteka: NemiruvasVikiteka

Nemiruvas (lenk. Niemirów, ukr. Немирів, Nemyriv) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Mielniko valsčiuje, Semiatičės apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 8 km į pietryčius nuo Mielniko, apie 25 km į pietryčius nuo Semiatičės ir apie 91 km į pietus nuo vaivadijos centro Balstogės. Kaimas yra šalia Vakarinio Bugo upės.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Manoma, kad pirmoji gyvenvietė šioje vietovėje buvo įkurta XI a.-XII a. amžiuje. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose kaimas paminėtas 1495 metais - Niwice. Nuo XIIIXIV a. iki 1569 m. Liublino unijos priklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei. 1620 m. rugsėjo 29 d. įkurta Nemiruvo Šv. Stanislavo parapija. 1620 m. kaime pastatyta pirmoji bažnyčia. Nuo 1631 m. minimas jau kaip miestas. Po Švedų tvano mieste liko tik 88 gyventojai. XVIII a. priklausė Čartoriskiams. 1775 m. Mykolas Frederikas Čartoriskis gavo leidimą iš karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio rengti mieste du turgus per savaitę ir dvi muges per metus. 1780-1791 m. pastatyta Šv. Stanislovo bažnyčia, kurios statybas finansavo Mykolas Frederikas Čartoriskis. 1823 m. pastatyti bažnyčios vartai ir varpinė. XIX a. įkurtos Nemiruvo žydų kapinės. 1921 m. mieste buvo 120 namų ir 777 gyventojai iš kurių dauguma buvo žydai. 1944 m. iš gyvenvietės buvo atimtos miesto teisės.