Metų vertėjo krėslas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Metų vertėjo krėslas – už praėjusiais metais išleistą geriausią grožinės literatūros ir meninės eseistikos knygos vertimą į lietuvių kalbą nuo 2001 metų Lietuvių PEN centro skiriama premija. Laureatui įteikiamas tradicinis premijos atributas – krėslas, kurio fundatorius – poetas Gintaras Bleizgys. Piniginę premiją skiria LR kultūros ministerija.[1]

Laureatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2006 m. Aida Krilavičienė už kūrybingą lietuvių kalbos leksikos, gramatikos ir sintaksės stilistinių klodų panaudojimą verčiant Mikos Valtario romaną „Mikaelis Klajūnas“ (Tyto alba, 2005).
  • 2007 m. Linas Rybelis už solidų, kruopštų ir išradingą XX a. literatūros klasiko Chorchė Luiso Borcheso pristatymą lietuvių skaitytojui („Smėlio knyga“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006).
  • 2008 m. Danguolė Žalytė už sodrų, gyvą bei adekvatų sudėtingo originalo teksto ir indiškų realijų perteikimą verčiant Salmano Rušdi romaną „Klounas Šalimaras“ (Alma littera, 2007).
  • 2010 m. Danutė Sirijos GiraitėAntono Hanseno Tamsarės romano „Tiesa ir teisingumas“ talentingą vertimą iš estų kalbos: už senoviškos kūrinio dvasios perteikimą, kultūrinio kolorito atskleidimą ir puikų kalbos jausmą (Vaga, 2009) .
  • 2011 m. Rasa DrazdauskienėIvlino Vo romanų „Vargingi kūnai“ ir “Sugrįžimas į Braidshedą” vertimų iš anglų kalbos išradingumą, šmaikštumą ir pagarbą originalui (Tyto Alba, 2010) .
  • 2012 m. Rūta Jonynaitė už adekvatų, subtilų ir niuansuotai išraiškingą W. G. Zebaldo knygos „Išeiviai“ vertimą (Baltos lankos, 2011).
  • 2013 m. Povilas Gasiulis  už sodrų, gyvą bei adekvatų sudėtingo originalo teksto perteikimą puikia lietuvių kalba verčiant Džono Dos Pasoso romaną „Manhatano stotis“ (Baltos lankos, 2012).
  • 2014 m. Violeta Tauragienė  už adekvačiai, niuansuotai ir subtiliai iš anglų kalbos išverstus aukšto lygio, sudėtingus literatūros kūrinius – Viljamo Folknerio „Jeruzale, jeigu tave užmirščiau“ ir Džono Maksvelo Kutsės „Barbarų belaukiant“ (abi – Baltos lankos, 2013).
  • 2016 m. Zita Marienė už sklandų, tikslų ir meistrišką Entonio Doro romano „Neregimoji šviesa“ vertimą (Alma littera, 2015).
  • 2017 m. Saulius RepečkaViljamo Šekspyro pjesių „Klaidų komedija“, „Troilas ir Kresida“ originalo raidę bei dvasią atitinkantį profesionalų, stilingą ir išraiškingą vertimą (Rašytojų sąjungos leidykla, 2016).
  • 2019 m. Nijolė Regina ChijenienėDžuljano Barnso knygos ,,Kalbant atvirai“ išradingą ir natūralų šnekamosios kalbos vertimą, taikliai atskleistą rašytojo kūrybinę žaismę (Baltos lankos, 2018).
  • 2021 m. Audrius Musteikis už kalbos erdvumo pojūtį ir meistriškai išskleistas lietuvių kalbos galimybes išverčiant literatūriškai ir filosofiškai sudėtingą Fernando Pessoa „Nerimo knygą“ (Odilė, 2020).
  • 2022 m. Alfonsas Tekorius už ilgametę ištikimybę vertimo menui, už sodrią ir gyvą vokiečių rašytojo Danielio Kelmano romano „Tilis Ulenšpygelis“ (Alma littera, 2021) vertimo kalbą.[2]
  • 2023 m. Lionginas Pažūsis už precizišką XVII a. anglų poeto, publicisto, mąstytojo ir visuomenės veikėjo Džono Miltono epinės poemos „Prarastasis rojus“ vertimą į lietuvių kalbą (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022).[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Dėl Metų vertėjo krėslo premijos, Šv. Jeronimo premijos Lietuvių literatūros vertėjui ir užsienio literatūros vertėjui, Jotvingių ir Jaunojo Jotvingio premijų įsteigimo bei šių premijų nuostatų patvirtinimo“. 2007 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. ĮV-303. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Nuoroda tikrinta 2024-03-10.
  2. „Metų vertėjo krėslo“ laureatas A. Tekorius: niekams versti neturiu laiko. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2023-02-25.
  3. „Metų vertėjo krėslo“ premija – L. Pažūsiui už poemos „Prarastasis rojus“ vertimą. Kauno diena. Nuoroda tikrinta 2023-02-25.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]