Metų vertėjo krėslas
Metų vertėjo krėslas – už praėjusiais metais išleistą geriausią grožinės literatūros ir meninės eseistikos knygos vertimą į lietuvių kalbą nuo 2001 metų Lietuvių PEN centro skiriama premija. Laureatui įteikiamas tradicinis premijos atributas – krėslas, kurio fundatorius – poetas Gintaras Bleizgys. Piniginę premiją skiria LR kultūros ministerija.[1]
Laureatai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2001 m. Almis Grybauskas už Jaroslavo Hašeko „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare“ (Tyto alba, 2000).
- 2002 m. Laimantas Jonušys už Džono Banvilio „Parodymų knyga“ (Tyto alba, 2001).
- 2003 m. Diana Bučiūtė už Niko Kazandzakio „Kapitonas Michalis“ (PLB, Vaga, 2002).
- 2004 m. Antanas Gailius už Tomo Mano „Juozapas ir jo broliai. Juozapas maitintojas“ (Alma littera, 2003).
- 2005 m. Leonas Petravičius už Novalis „Heinrichas fon Ofterdingenas“, Ernstas Teodoras Amadėjus Hofmanas „Majoratas“, Jozefas fon Eichendorfas „Marmuro statula“ (knygoje „Vokiečių romantikų proza“, PLB, Vaga, 2004).
- 2006 m. Aida Krilavičienė už Mikos Valtario romaną „Mikaelis Klajūnas“ (Tyto alba, 2005).
- 2007 m. Linas Rybelis už Chorchė Luiso Borcheso „Smėlio knyga“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006).
- 2008 m. Danguolė Žalytė už Salmano Rušdi romaną „Klounas Šalimaras“ (Alma littera, 2007).
- 2009 m. Eglė Išganaitytė už Pero Petersono romaną „Vogti arklius“ (Tyto alba, 2008).
- 2010 m. Danutė Sirijos Giraitė už Antono Hanseno Tamsarės romaną „Tiesa ir teisingumas“ (Vaga, 2009).
- 2011 m. Rasa Drazdauskienė už Ivlino Vo romanų „Vargingi kūnai“ ir “Sugrįžimas į Braidshedą” vertimus (Tyto Alba, 2010).
- 2012 m. Rūta Jonynaitė už V. G. Zebaldo knygos „Išeiviai“ vertimą (Baltos lankos, 2011).
- 2013 m. Povilas Gasiulis už Džono Dos Pasoso romaną „Manhatano stotis“ (Baltos lankos, 2012).
- 2014 m. Violeta Tauragienė už Viljamo Folknerio „Jeruzale, jeigu tave užmirščiau“ ir Džono Maksvelo Kutsės „Barbarų belaukiant“ (abi – Baltos lankos, 2013).
- 2015 m. Daiva Daugirdienė už Fransio Skoto Ficdžeraldo apsakymų rinkinio „Sugautas šešėlis“ vertimą (Sofoklis, 2014).
- 2016 m. Zita Marienė už Entonio Doro romano „Neregimoji šviesa“ vertimą (Alma littera, 2015).
- 2017 m. Saulius Repečka už Viljamo Šekspyro pjesių „Klaidų komedija“, „Troilas ir Kresida“ vertimą (Rašytojų sąjungos leidykla, 2016).
- 2018 m. Irena Aleksaitė už Vitoldo Gombrovičiaus „Lenkiškų prisiminimų“ tekstą (Odilė, 2017).
- 2019 m. Nijolė Regina Chijenienė už Džuliano Barnso knygos „Kalbant atvirai“ vertimą (Baltos lankos, 2018).
- 2020 m. Laura Laurušaitė už Noros Ikstenos romano „Motinos pienas“ vertimą (Tyto alba, 2019).
- 2021 m. Audrius Musteikis už Fernando Pesojos „Nerimo knygą“ (Odilė, 2020).
- 2022 m. Alfonsas Tekorius už Danielio Kelmano romano „Tilis Ulenšpygelis“ (Alma littera, 2021) vertimą.[2]
- 2023 m. Lionginas Pažūsis už Džono Miltono epinės poemos „Prarastasis rojus“ vertimą (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022).[3]
- 2024 m. Lilija Kudirkienė už Anos Brigaderės romano „Dievas, Gamta, Darbas“ vertimą.
- 2025 m. Vidas Morkūnas už Komarko Makarčio romaną „Kraujo meridianas“ (Rara, 2024).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Dėl Metų vertėjo krėslo premijos, Šv. Jeronimo premijos Lietuvių literatūros vertėjui ir užsienio literatūros vertėjui, Jotvingių ir Jaunojo Jotvingio premijų įsteigimo bei šių premijų nuostatų patvirtinimo“. 2007 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. ĮV-303. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Nuoroda tikrinta 2024-03-10.
- ↑ „Metų vertėjo krėslo“ laureatas A. Tekorius: niekams versti neturiu laiko. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2023-02-25.
- ↑ „Metų vertėjo krėslo“ premija – L. Pažūsiui už poemos „Prarastasis rojus“ vertimą. Kauno diena. Nuoroda tikrinta 2023-02-25.