Metų vertėjo krėslas
Jump to navigation
Jump to search
Metų vertėjo krėslas – už praėjusiais metais išleistą geriausią grožinės literatūros ir meninės eseistikos knygos vertimą į lietuvių kalbą nuo 2001 metų Lietuvių PEN centro skiriama premija. Laureatui įteikiamas tradicinis premijos atributas – krėslas, kurio fundatorius – poetas Gintaras Bleizgys. Piniginę premiją skiria LR kultūros ministerija.
Laureatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 2001 m. Almis Grybauskas už Jaroslavo Hašeko „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare“ (Tyto alba, 2000).
- 2002 m. Laimantas Jonušys už Džono Banvilio „Parodymų knyga“ (Tyto alba, 2001).
- 2003 m. Diana Bučiūtė už Niko Kazantzakio „Kapitonas Michalis“ (PLB, Vaga, 2002).
- 2004 m. Antanas Gailius už Tomo Mano „Juozapas ir jo broliai. Juozapas maitintojas“ (Alma littera, 2003).
- 2005 m. Leonas Petravičius už puikią vokiečių romantikų literatūros lietuvišką raišką šių kūrinių vertime: Novalis „Heinrichas fon Ofterdingenas“, Ernstas Teodoras Amadėjus Hofmanas „Majoratas“, Jozefas fon Eichendorfas „Marmuro statula“ (knygoje „Vokiečių romantikų proza“, PLB, Vaga, 2004).
- 2006 m. Aida Krilavičienė už kūrybingą lietuvių kalbos leksikos, gramatikos ir sintaksės stilistinių klodų panaudojimą verčiant Mikos Valtario romaną „Mikaelis Klajūnas“ (Tyto alba, 2005).
- 2007 m. Linas Rybelis už solidų, kruopštų ir išradingą XX a. literatūros klasiko Chorchė Luiso Borcheso pristatymą lietuvių skaitytojui („Smėlio knyga“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006).
- 2008 m. Danguolė Žalytė už sodrų, gyvą bei adekvatų sudėtingo originalo teksto ir indiškų realijų perteikimą verčiant Salmano Rušdi romaną „Klounas Šalimaras“ (Alma littera, 2007).
- 2009 m. Eglė Išganaitytė už itin subtilų Pero Petersono romano „Vogti arklius“ vertimą į lietuvių kalbą (Tyto alba, 2008).
- 2010 m. Danutė Sirijos Giraitė už Antono Hanseno Tamsarės romano „Tiesa ir teisingumas“ talentingą vertimą iš estų kalbos: už senoviškos kūrinio dvasios perteikimą, kultūrinio kolorito atskleidimą ir puikų kalbos jausmą (Vaga, 2009) .
- 2011 m. Rasa Drazdauskienė už Ivlino Vo romanų „Vargingi kūnai“ ir “Sugrįžimas į Braidshedą” vertimų iš anglų kalbos išradingumą, šmaikštumą ir pagarbą originalui (Tyto Alba, 2010) .
- 2012 m. Rūta Jonynaitė už adekvatų, subtilų ir niuansuotai išraiškingą W. G. Zebaldo knygos „Išeiviai“ vertimą (Baltos lankos, 2011).
- 2013 m. Povilas Gasiulis už sodrų, gyvą bei adekvatų sudėtingo originalo teksto perteikimą puikia lietuvių kalba verčiant Džono Dos Pasoso romaną „Manhatano stotis“ (Baltos lankos, 2012).
- 2014 m. Violeta Tauragienė už adekvačiai, niuansuotai ir subtiliai iš anglų kalbos išverstus aukšto lygio, sudėtingus literatūros kūrinius – Viljamo Folknerio „Jeruzale, jeigu tave užmirščiau“ ir Džono Maksvelo Kutsės „Barbarų belaukiant“ (abi – Baltos lankos, 2013).
- 2015 m. Daiva Daugirdienė už adekvatų ir kūrybišką Fransio Skoto Ficdžeraldo apsakymų rinkinio „Sugautas šešėlis“ vertimą ir meistrišką stilistinės įvairovės perteikimą (Sofoklis, 2014).
- 2016 m. Zita Marienė už sklandų, tikslų ir meistrišką Entonio Doro romano „Neregimoji šviesa“ vertimą (Alma littera, 2015).
- 2017 m. Saulius Repečka už Viljamo Šekspyro pjesių „Klaidų komedija“, „Troilas ir Kresida“ originalo raidę bei dvasią atitinkantį profesionalų, stilingą ir išraiškingą vertimą (Rašytojų sąjungos leidykla, 2016).
- 2018 m. Irena Aleksaitė už adekvačiai ir gyvai išverstą Vitoldo Gombrovičiaus „Lenkiškų prisiminimų“ tekstą (Odilė, 2017).
- 2019 m. Nijolė Regina Chijenienė už Džuljano Barnso knygos ,,Kalbant atvirai“ išradingą ir natūralų šnekamosios kalbos vertimą, taikliai atskleistą rašytojo kūrybinę žaismę (Baltos lankos, 2018).
- 2020 m. Laura Laurušaitė už už meistriškai įveiktus originalo teksto iššūkius Noros Ikstenos romano „Motinos pienas“ vertime (Tyto alba, 2019).