Gintaras Bleizgys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Gintaras Bleizgys (g. 1975 m. liepos 4 d. Druskininkuose) – Lietuvos rašytojas, poetas, literatūros kritikas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gintaras Bleizgys gimė 1975 m. liepos 4 d. Druskininkuose. 1993 m. baigė Veisiejų vidurinę mokyklą, 1999 m. Vilniaus universitete baigė literatūros teorijos magistrantūros studijas, 2007 m. taip pat Vilniaus universitete įgijo verslo vadybos ir administravimo magistro diplomą. Dirbo Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraščio „Metai“ redakcijoje, 19992001 m. buvo vyriausiuoju savaitraščio „Literatūra ir menas“ redaktoriumi. 2001 m. savaitraštyje „Veidas“ rašė skiltį „Aukščiau bambos“. Lietuvių PEN centro premijos mecenatas. Nuo 2019 m. Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos narys. Nuo 2021 m. tarptautinės organizacijos Lietuvių PEN centras prezidentas.[1]

Gintaro Bleizgio kūryba versta į anglų, lenkų, ispanų, italų, rusų ir kinų kalbas.[2]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji Gintaro Bleizgio eilėraščiai buvo išspausdinti Lazdijų r. laikraštyje „Dzūkų žinios1991 m. Visuotinį pripažinimą autorius gavo 1998 m. išleidęs knygą – „Vietovė. Šiaurė“. Už šį poezijos rinkinį rašytojas 1999 m. buvo apdovanotas „Poetinio Druskininkų rudensJaunojo jotvingio premija už geriausią metų debiutą. Rašytojas dažnai recenzuoja bei kritikuoja kitų poetų darbus, savo publikacijas skelbia kultūros savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“.

Už eilėraščių rinkinį „Sodas“ G. Bleizgys apdovanotas 2012-ųjų Julijono Lindės Dobilo premija, o 2013 m. už tą patį rinkinį jam paskirta penktoji Jurgos Ivanauskaitės vardo premija – už kūrybinės sąmonės atvirumą ir intensyvumą, už poetinę drąsą ir galią kurti metafizinę tikrovę, už poetinio žodžio įtaigą, kai žodis yra daugiau negu žodis, bet „išsiplėšęs išsprogęs gyvuolis“. 2014 m. už eilėraščių rinkinį „Sodas“ autoriui skirta Antano Miškinio literatūrinė premija.

2014 m. už eilėraščių knygą „Kai sėlinsi manęs“ Gintaras Bleizgys apdovanotas Jotvingių premija.

Už dienoraščių romaną „Karmelio kalno papėdėje“ 2018 m. Gintaras Bleizgys apdovanotas G. Petkevičaitės – Bitės literatūros premija.

2021 m. už knygą „Sūpavimas“ autoriui įteikta Albino Andrulionio premija.[3]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vietovė. Šiaurė: poezija. – Vilnius: Vaga, 1998.
  • Su grojančiom kraujo gėlėm: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004.
  • Žiema, ruduo, vasara: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007.
  • Giedanti tuštumon kariuomenė: eilėraščiai. – Vilnius: Homo liber, 2008.
  • Estafetė: esė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009.
  • Jonas Krikštytojas: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010.
  • Sodas: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012.
  • Kai sėlinsi manęs: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014.
  • Taisyklingumas: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014.
  • Jautis: esė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016.
  • Karmelio kalno papėdėje: dienoraščių romanas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017.
  • Xeranthemum: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018.
  • Jan Chrzciciel: poezja. – Warszawa: CONVIVO, 2019
  • Sūpavimas: beveik dienoraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019.
  • Procesija: eilėraščiai. - Vilnius: Slinktys, 2022.


Sudarė almanachus:

  • Sarbievijaus kiemelis: Vilniaus universiteto lituanistų almanachas, 1994–1995. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1996.
  • Poetinis Druskininkų ruduo, 1990–1999 / su Laurynu Katkum ir Ričardu Šileika. – Vilnius: Vaga, Vilspa, 1999.
  • Poetinis Druskininkų ruduo, 2000. – Vilnius: Vaga, Sapnų sala, 1999.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Nacionalinę bibliotekų savaitę Alytuje – G. Bleizgio kūrybos vakaras. Alytaus gidas. Nuoroda tikrinta 2023-11-24.
  2. Lazdijai nusilenkė pagarbos vertiems kraštiečiams. Dzūkų žinios. Nuoroda tikrinta 2023-11-24.
  3. Albino Andrulionio premija įteikta Gintarui Bleizgiui. Rašytojų sąjunga. Nuoroda tikrinta 2021-12-02.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]