Salman Rushdie

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Ahmed Salman Rushdie
Salman Rushdie.jpg
Gimė: 1947 m. birželio 9 d. (68 metai)
Bombėjus, Indija
Tautybė: indas
Tėvas: Anis Ahmed Rushdie
Motina: Negin Butt
Veikla: rašytojas, kritikas
Sritis: literatūra, postmodernizmas
Alma mater: Kembridžo universitetas
Žinomas už: „Vidurnakčio vaikai“, „Šėtoniškos eilės“
Žymūs apdovanojimai:

Bukerio premija, 1981 m.

Ahmed Salman Rushdie (g. 1947 m. liepos 19 d. Bombėjuje, Indijoje) – indų kilmės rašytojas, kritikas. Rašo anglų kalba. Išgarsėjo su antrąja savo knyga „Vidurnakčio vaikai“ (1981 m.), už kurią gavo vieną iš svarbiausių literatūros apdovanojimų – Bukerio premiją.

S. Rushdie kūryba priskiriama magiškajam realizmui. Sudėtinguose, daugiaplaniuose siužetuose persipina Rytų ir Vakarų kultūros, mitologiniai ir religiniai simboliai. Per vieno ar kelių herojų likimus dažnai pasakojama visos šalies, tautos, religijos istorija, politiniai perversmai, epochų kaita. Rašytojo kūrybau būdingi ilgi sakiniai, epitetų ir metaforų gausa, ironija. S. Rushdie kūrybai įtaką padarė Gabriel García Márquez, Michail Bulgakov, Gunter Grass.

1989 m. išleistas S. Rushdie romanas „Šėtoniškos eilės“ sukėlė protesto bangą musulmoniškame pasaulyje. Už islamo išniekinimą Irano dvasinis lyderis ajatola Ruhollah Khomeini per Teherano radiją rašytojui paskelbė fatvą – mirties nuosprendį. Dėl S. Rushdie slėpimo Iranas beveik dešimtmečiui (1989 m – 1998 m.) nutraukė diplomatinius santykius su Jungtine Karalyste. 1998 metais Irano vyriausybė įsipareigojo nutraukti S. Rushdie persekiojimą, bet griežtosios linijos šalininkai Irane nuolat atnaujina raginimą jį nužudyti[1].

S. Rushdie yra apdovanotas aštuoniais garbės daktaro laipsniais. 2007 m. Anglijos karalienė už nuopelnus literatūrai S. Rushdie įšventino į riterius. Šiuo metu S. Rushdie gyvena JAV. Dėsto Emory universitete, taip pat yra Karališkosios literatūros draugijos narys.

Biografiniai duomenys[taisyti | redaguoti kodą]

Salman Rushdie gimė musulmoniškoje indų šeimoje. Tėvas Anis Ahmed Rushdie, baigęs teisės mokslus Kembridžo universitete, užsiėmė verslu; motina Negin Butt dirbo mokytoja. Tėvai rašytoją išsiuntė mokytis į Didžiąją Britaniją. 1964 m S. Rushdie išvyko į Pakistaną, kur trumpai dirbo televizijoje. Netrukus grįžęs į Angliją dirbo reklamos agentūrose.

Turi du sūnūs – Zafar Rushdie(iš pirmos santuokos) ir Milan Rushdie (iš trečios santuokos). Pirmoji rašytojo santuoka su Clarissa Luard truko 11 metų (1976 m. – 1987m.). Su antrąja žmona amerikiečių rašytoja Marianne Wiggins S. Rushdie pragyveno 5 metus (1988m. – 1993 m.), su trečiąja žmona Elizabeth West – 7 metus (1997 m. – 2004 m.). Ketvirtą kartą rašytojas vedė 2004 m. – Indijos modelį, aktorę, televizijos laidų vedėją vedėją Padma Lakshmi. Pora išsiskyrė 2007 m.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Vidurnakčio vaikai[taisyti | redaguoti kodą]

S. Rushdie tarptautinį pripažinimą atnešęs romanas „Vidurnakčio vaikai“(1981 m) pasakoja apie fabriko darbininką Salymą Azizą, kuris yra 1001 – as vaikas gimęs atgavusioje nepriklausomybę Indijoje 1947 m. Romane rašytojas kritikuoja tuometinę Indijos premjerę Indirą Ghandi (knygoje ji vadinama „juodąja našle“). Dėl to „Vidurnakčio vaikai“ uždrausti Indijoje. 1993 m .„Booker of Bookers“ prizas šį kūrinį įvertino kaip geriausią romaną, kada nors gavusį šią prestižinę premiją. .

S.Rushdie pristato savo knygą „Klounas Šalimaras

Šėtoniškos eilės[taisyti | redaguoti kodą]

Šėtoniškose eilėse“ (1989 m) persipina daugybė siužetų ir veikėjų, paraleliai pasakojami skirtingų šimtmečių įvykiai, legendos, fantazijos. Iš XX – ojo amžiaus kosmopolitiško Londono keliamasi į pranašo Mahometo (knygoje Mahoundas) laikų Meką. Pagrindiniai kūrinio veikėjai – Džibrylas Farišta ir Saladinas Čamča – nepritampantys, tarp fantazijos ir realybės pasimetę imigrantai iš Indijos. Tiek jų istorijas, tiek kitas romano siužetines linijas vienija tikėjimo ir abejonės problematika.[2] „Šėtoniškose eilėse“ musulmonų pranašas Mahometas vaizduojamas ironiškai, dviprasmiškai pateikiama islamo susikūrimo istorija, abejojama Korano šventumu, paliekama erdvė interpretuoti, iš kur Mahometas išgirdo šventus įstatymus – iš Alacho, ar iš šėtono. Iš čia ir kilo romano pavadinimas.

Šėtoniškos eilės“ sukėlė musulmonų protestus visame pasaulyje. Tūkstantinėse demonstracijose musulmonai degino S. Rushdie knygas ir reikalavo jam mirties. Irano dvasinis lyderis ajatola Ruhollah Khomeini dėl islamo išniekinimo paskelbė rašytojui fatvą – mirties nuosprendį. (Romane pašiepiamas ir pats ajatola, todėl, egzistuoja versija, kad fatva buvo islamo dvasininko kerštas.) Buvo pažadėta 3 milijon7 dolerių suma už S. Rushdie galvą. 1989 m. Iranas nutraukė diplomatinius santykius su Jungtine Karalyste, kuri slapstė rašytoją. Tais pačiais metais „Hezbollah“ grupuotės teroristas savižudis vykdydamas fatvą susisprogdino centrinėje Londono dalyje, tačiau S. Rushdie liko sveikas.

Nors 1998 m. Irano valdžia oficialiai atsiribojo nuo fatvos ir atnaujino diplomatinius santykius su Jungtine Karalyste, islamo ekstremistai medžioja rašytoją toliau. Tai remia ir šalies dvasiniai lyderiai. 2005 m. ajatola Ali Khamenei piligrimams, keliaujantiems į Meką pareiškė, kad fatva yra neatšaukiama. Protesto akcijos vėl prisimintos 2007 m, kai Anglijos karalienė už nuopelnus literatūrai įšventino S. Rushdie į riterius. [3]

Islamo ekstremistai kovojo ir su knygos vertėjais bei leidėjais. 1991 m Tokijuje nužudytas knygos vertėjas į japonų kalbą Hitoši Igaraši, 1993 m – norvegų vertėjas William Nygaard, pasikėsinta į italų vertėją Ettore Capriolo, daug kur pasaulyje sprogdinamos leidyklos, knygynai. Per pasikėsinimą į turkų vertėją Azizą Nesiną padegtame viešbutyje žuvo 37 žmonės.

Didžiajai Britanijai rūpinantis fizine S. Rushdie apsauga, islamo lyderiai naudojo ir informacinio karo technologijas. 1990 m. Pakistane sukurtas vaidybinis filmas apie S. Rushdie. Pagrindinis herojus, vaidinamas Mustafa Qureshi, meta darbą ir kartu su broliais sukuria islamo kovotojų grupę S. Rushdie persekioti. Filme rašytojo vaidmuo siejamas ne tik su skandalinga knyga, bet ir su kitais vakarietiškais reiškiniais: kazino, naktiniais klubais, alkoholiu. Kulminacijoje S. Rushdie nužudo iš šventųjų musulmonų knygų Alacho siunčiami spinduliai. Nors filmas buvo populiarus Pakistane, Anglijoje jo rodymui nebuvo išduota licenzija.

Kiti kūriniai[taisyti | redaguoti kodą]

1983 m išleistas S. Rushdie romanas „Gėda“ vadinamas alegorija apie Pakistaną. Už kritiką šalies politikams knyga uždrausta Pakistane, tačiau sulaukė puikių kritikų atsiliepimų ir komercinės sėkmės.

Po fatvos paskelbimo jau slapstydamasis S. Rushdie parašė knygą vaikams „Harunas ir apsakymų jūra“ (1990 m). Pagrindinė kūrinio tema – istorijų pasakotojo tykantys pavojai.

Romanas "Paskutinis Mauro atodūsis" (1995 m) pasakoja turtingos Zagoibių šeimos palikuonio Mauro Zagoibio istorija. [4]Žemė po jos kojomis“ išleista 1999 m – tai naujas mito apie Orfėją ir Euridikę variantas dar vadinamas alternatyvia roko muzikos istoriją. Pagal S. Rushdie tekstą airių grupė „U2“ sukūrė tokio pat pavadinimo dainą.

Esė knygoje „Step Across This Line: Collected Non – fiction 1992–2002“ S. Rushdie apmąsto aktualias populiariosios kultūros temas literatūroje ir politikoje.

2005 m išleista naujausia S. Rushdie knyga „Klounas Šalimaras[5]

Kita veikla[taisyti | redaguoti kodą]

S. Rushdie – populiarus visuomenės veikėjas Didžiojoje Britanijoje ir JAV. Dažnai dalyvauja televizijos laidose, rašo straipsnius spaudai. Kritikuoja ne tik religinį fundamentalizmą, bet ir pasisako už islamo modernizavimą. [6]

S. Rushdie yra suvaidinęs pats save dviejų Holivudo filmų epizoduose: „Nepadorios nuotraukos“ (2000 m.) ir Bridžitos Džouns dienoraštis" (2001 m.).

Rašytojas vadovavo PEN organizacijos, ginančios rašytojų ir žurnalistų laisvę PEN istorija, PEN, Amerikos skyriui (2004 m. – 2006 m.)

Vertimai į lietuvių kalbą[taisyti | redaguoti kodą]

1. Paskutinis Mauro atodūsis : romanas, vertė Laimantas Jonušys. – Vilnius: Alma littera, 1998. – 437 p.

2. Vidurnakčio vaikai : romanas, vertė Danguolė Žalytė. – Vilnius: Alma littera, 1999. – 584 p.

3. Gėda: romanas, vertė Danguolė Žalytė. – Vilnius: Alma littera, 2000. – 280 p.

4. Šėtoniškos eilės : romanas, vertė Danguolė Žalytė. – Vilnius: Alma littera, 2002. – 524 p.

5. Žemė po jos kojomis : romanas, vertė Danguolė Žalytė. – Vilnius: Alma littera, 2003. – 620 p.

6. Klounas Šalimaras : romanas,vertė Danguolė Žalytė. – Vilnius: Alma littera 2007. – 473 p.

7. Florencijos kerėtoja : romanas,vertė Danguolė Žalytė. – Vilnius: Alma littera 2010. – 307 p.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. http://news.bbc.co.uk/onthisday/hi/dates/stories/december/26/newsid_2542000/2542873.stm
  2. Apie romaną
  3. Apie išventinimą į riterius
  4. Ištrauka
  5. Apie „Klouną Šalimarą“
  6. S. Rushdie pasisakymai

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikicitatos