Medzilaborcė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Medzilaborcė
svk. Medzilaborce
   Coat of arms of Medzilaborce.png   
Medzilaborce-panorama.jpg
Miesto panorama

Medzilaborcė
49°16′18″ š. pl. 21°54′15″ r. ilg. / 49.27167°š. pl. 21.90417°r. ilg. / 49.27167; 21.90417 (Medzilaborcė)Koordinatės: 49°16′18″ š. pl. 21°54′15″ r. ilg. / 49.27167°š. pl. 21.90417°r. ilg. / 49.27167; 21.90417 (Medzilaborcė)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Slovakijos vėliava Slovakija
Kraštas: Prešovo kraštas
Apygarda: Medzilaborcės apygarda
Įkūrimo data: 1543 (pirmą kartą paminėtas)
Gyventojų (2004): 6 665
Plotas: 47,5 km²
Tankumas (2004): 140 žm./km²
Altitudė: 326 m
Pašto kodas: 068 01
Tinklalapis: www.medzilaborce.net
Commons-logo.svg Vikiteka: MedzilaborcėVikiteka

Medzilaborcė (svk. Medzilaborce) – šiaurės rytų Slovakijos miestas Lenkijos pasienyje (ties Pakarpatės vaivadija), Laboreco upės slėnyje. Miestą supa Laboreco aukštumos, į rytus nuo jo yra svarbi Lupkovo kalnų perėja. Administracinis Medzilaborcės apygardos (okres Medzilaborce) centras Prešovo krašte. Gyvena 6,7 tūkst. žmonių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbus prekybinis kelias iš Slovakijos vidinių rajonų vedė į Lenkiją per Lupkovo kalnų perėją. Rašytiniuose šaltiniuose miestas buvo paminėtas jau 1543 m. Medzilaborcė 1860 m. gavo miesto teises. Nutiesus perėjoje geležinkelio tunelį, po 1873 m. pagyvėjo ekonominiai ryšiai tarp Galicijos ir Austrijos-Vengrijos. Todėl mieste greitai daugėjo gyventojų, vystėsi amatai ir pramonė. Per I Pasaulinį karą miestas kentėjo nuo sugriovimų, jį buvo užėmusi carinės Rusijos kariuomenė. Susikūrus Čekoslovakijai, miestas tarpukaryje išgyveno ekonominį nuosmukį, daug gyventojų emigravo. Per II Pasaulinį karą apylinkėse vyko aktyvūs karo veiksmai, todėl miestas taip pat neišvengė sugriovimų. Iki 1960 m. buvo apygardos administraciniu centru. Juo vėl tapo 1996 m.

Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki II Pasaulinio karo mieste gyveno 34.3% žydų, taip pat nemažą dalį sudarė ir rusėnai. 2001 m. duomenimis, tarp miesto gyventojų graikų katalikai sudarė 41.15%, stačiatikiai - 40.07%, Romos katalikai – 10.15%, netikintys – 4.94%, liuteronai - 0.33% gyventojų. Pagal tautinę sudėtį: 56.42% – slovakai, 34.16% – rusinai, 6.13% – ukrainiečiai, 1.11% – romai, 0.68% – čekai.

Įžymybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestas žymus savo graikų katalikų bažnyčia, pastatyta 1878 m., ir stačiatikių bažnyčia. Medzilaborcė taip pat garsėja Andy Varholo šeimos modernaus meno muziejumi (Múzeum Moderného Umenia Andyho Warhola), įsteigtu 1991 m. Garsaus amerikiečių menininko šeimos šaknys – gretimame Mikovos kaime.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]