Friedrich Max Müller

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Max Mueller)
Jump to navigation Jump to search
Frydrichas Maksas Miuleris
vok. Friedrich Max Müller
Max Muller.jpg
Maxo Müllerio fotografija jaunystėje
Gimė 1823 m. gruodžio 6 d.
Desau, Vokietija
Mirė 1900 m. spalio 28 d. (76 metai)
Tėvas Wilhelmas Mülleris
Veikla vokiečių filologas ir orientalistas, vienas indologijos ir lyginamosios religijotyros pradininkų.
Commons-logo.svg Vikiteka Friedrich Max MüllerVikiteka

Frydrichas Maksas Miuleris (Friedrich Max Müller; 1823 m. gruodžio 6 d. – 1900 m. spalio 28 d.) – vokiečių filologas ir orientalistas, vienas indologijos ir lyginamosios religijotyros pradininkų.

Taip pat žinomas kaip sakralių tekstų vertimų iš įvairių Azijos kalbų rinkinio Sacred Books of the East (Šventosios Rytų knygos) redaktorius.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Vokietijoje, Desau mieste, romantinio poeto Vilhelmo Miulerio šeimoje. Leipcigo, Paryžiaus ir Berlyno universitetuose studijavo filosofiją, tuo pat metu labai domėjosi Azijos kalbomis: arabų, persų, sanskritu. Vėliau Miuleris tęsė sanskrito tyrimus, padedamas Franco Bopo, dar vėliau Eugène Burnoufo. Pastarojo paskatintas 1846 m. Miuleris išvyko į Angliją rinkti sanskritiškų tekstų. 1847 m. pradėjo rengti visos „Rigvedos“ publikaciją (išleista 1849–1874 m.).[2]

Nuo 1854 m. iki 1876 m. Oksfordo universiteto lyginamosios filologijos profesorius. 1876 m. atsisakė pedagoginio darbo ir ėmėsi mokslinių tyrimų. Ryšių su Rytų Indijos kompanija ir Oksfordo sanskrito specialistais dėka, jis padarė akademinę karjerą ir greitai tapo vienu autoritetingiausių Indijos kultūros komentatorių. Jam gyvenant buvo suformuluota indoeuropiečių kalbų šeimos teorija. Sanskritas tuo metu laikytas seniausia šios šeimos kalba, o vedų kultūra buvo klasikinės kultūros pramotė. Be to, Miuleris manė, jog studijuojant ankstyvuosius vedų tekstus, galima rasti ikikrikščioniųjų Europos religijų vystymosi paaiškinimą.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • History of ancient Sanskrit literature. London (1859)
  • Dhammapada. (1881)
  • Upanishad. (1884)
  • Vedic Hymns. Part I. (1891)
  • Letter to Chevalier Bunsen on the classification of the Turanian languages. (London 1854)
  • Essay on comparative mythology. (London 1858)
  • Lectures on the science of language. (2 Serien; London 1861-64)
  • Chips from a German workshop. 4 Bde. (London 1868-75)
  • Selected essays. 2 Bde. (London 1881)
  • Lectures on the origin and growth of religions as illustrated by the religions of India. (London 1878)
  • India what can it teach us?. (London 1883)
  • Natural Religion (Vorlesungszyklus)
  • Physical Religion (Vorlesungszyklus)
  • Anthropological Religion (London & New York 1892, repr. London 1997 (The Early Sociology of Religion; vol. III)) (Vorlesungszyklus)
  • Theosophy, or psychological Religion (Vorlesungszyklus)
  • Contributions to the science of mythology. 2 Bde. (London 1897)
  • Science of Thought. (London 1887)
  • My autobiography. Hrsg. von seinem Sohn (London 1901)
  • The six systems of indian Philosophy (London 1899)
  • Introduction to the science of Religion: Four Lectures. (London 1873)

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Müller Friedrich Max. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 577 psl.
  2. Müller, Friedrich Max.0Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.0p. 142–143